Esame liudininkais situacijos, kuomet piliečių nusivylimas valdžia ir valstybe, politinės sistemos bevaisis uždarumas, nacionalinių idėjų niveliacija pasiekė kritinį tašką. Kas toliau? Tolimesnė politinės sistemos stagnacija, o gal visuotinis pripažinimas, kad klydome kovodami dėl laisvės ir ateities? Esame kryžkelėje, kai apsisprendimas, kur ir su kuo eiti, lems kuo mes tapsime ir būsime.
Kaip opozicinės partijos atstovas galėčiau pasinerti į pagrįstos kritikos srautą valdantiesiems, palikdamas jiems atsakomybę ir teisę aiškintis už esamą padėtį. Tačiau jaučiu pareigą prisipažinti, kad būdamas tos pačios politinės veiklos rinkos dalyviu privalau rinktis kitą elgesio modelį – siūlyti sprendimus, kaip iš esmės pakeisti tai, kam nepritariu, ir sukurti prielaidas laukiamiems pokyčiams atsirasti.
Panašu, kad Lietuvos viešojo gyvenimo monotonija, baimė pripažinti ir vėliau imtis konkrečių, bet neišvengiamų pokyčių, tapo sudedamuoju politinių partijų veiklos bruožu. Tačiau akivaizdu, kad partijos turi pateikti ne tik jų politinio “išgyvenimo” ir eilinių rinkimų laimėjimo viziją, bet ir valstybės politikos ateities viziją. Tuo tarpu mūsų vidaus gyvenimo dėsningumu virtusios atsitiktinės politinės, dažnai “naktinės”, koalicijos, ne tik, kad nesugeba deramai formuoti esminių idėjų, bet ir neišvengiamai tampa vidinių prieštaravimų aukomis. Taip atsidūrę valdžioje stokoja ryžto, nevienadienių veiksmų plano ir noro bet ką keisti. Vienadienius partnerius lengvai keičia kiti, nes be idėjų kovos jie pripažįsta tik politinio išgyvenimo taisykles.
Kaip niekada aišku, kad valstybės ateitį ir piliečių galimybes lemiantys reikalai peržengia pavienių ar politinių partijų grupių trumpalaikės veiklos tikslus, ypač jeigu jie išimtinai skirti tik rinkėjų prielankumui užsitikrinti ir buvimui valdžioje garantuoti. Atsirandanti politinė apatija tarnauja vis labiau augančiam valstybės aparatui perimti viešojo gyvenimo raidą lemiančias poveikio priemones, atsiranda sistemos uždarumas, polinkis į korupciją ir klampų biurokratizmą. Ciklas užsidaro vis labiau prarandamu pasitikėjimu demokratija, piliečių nusišalinimu nuo valstybės reikalų ir augančia politine infliacija. Šiandienos šalyje susiklostęs politinio gyvenimo būdas grasina tolimesnei valstybės ateičiai.
Privalau ir noriu tikėti, kad Lietuva gali ištrūkti iš šio nelemto rato, pasukti savo raidą tikrųjų pokyčių linkme.
Šiandien esame čia tam, kad sutartume ir pradėtume bendrą veiksmą, kuris gali ir turi pakeisti mus ir mūsų valstybę, sukurti patikimą pagrindą tikėjimui mūsų ateitimi, pateiktų naujus reikalingus sprendimus.
Sveikinu šalies dešiniųjų politinių jėgų – liberalų, konservatorių ir krikščionių demokratų – ryžtą ir gebėjimą sutarti, kad reikalinga konkuruojanti politinė alternatyva, kuri siūlo realų sėkmės modelį. Tuo pačiu mes suprantame, kad tik lygiavertė partnerystė, bendras indėlis į vieningą veiksmą ir platus visuomenės įtraukimas gali garantuoti pasisekimą.
Lietuvos ateitis – liberali vakarietiška demokratija, sugebanti reikliai ir pastoviai spręsti atsirandančias valstybės, visuomenės ir piliečių gyvenimo aktualijas. Spręsti jas naujoviškai ir drąsiai. Iki galo ryžtingai siekti reikalingų pokyčių.
Liberalų sąjūdžio indėlis į Dešiniąją koaliciją – tai šiuolaikinio liberalizmo nuostatos, sprendžiant neatidėliotinas Lietuvos viešojo gyvenimo problemas. Mūsų vizija – aktyvi pilietinė ir socialiai atsakinga visuomenė, nuoseklus privačios iniciatyvos ir valstybės bendravimas. Tai reali galimybė, įvertinus Vakarų pasaulio patirtį, mums patiems galutinai tapti neatsiejama ir tikrąja jo dalimi. Tai sugebėjimas konkuruoti globaliame ir pastoviai kintančiame pasaulyje.
Pradėdami pokalbius apie Dešiniąją koaliciją visada vadovavomės siekiu praplėsti politinių partijų veiklos akiratį, įtraukiant visuomenės veikėjus ir aktyvius asmenis. Jų indėlis į veiklos nuostatų atsiradimą ir buvimą kartu negali būti nepažymėtas. Mes privalome išlikti atvirti tiems pasiūlymams ir veikimui kartu ateityje.
Pristatydami Dešiniąją koaliciją įvairiuose Lietuvos miestuose sulaukėme ne tik paramos, bet ir tolimesnio paskatinimo veikti dar aktyviau. Akivaizdu, jog Lietuvoje esti aiškus politinės alternatyvos poreikis, kuris privalo būti įprasmintas konkrečia iniciatyva ir darbais. Privalome pateisinti tuos lūkesčius, kurie suteikia impulsą naujiems darbams.
Dešiniosios koalicijos atsiradimas yra netradiciškai ankstyvas priešrinkiminiu laikotarpiu. Tai sąmoningas veiksmas, kuris turėtų toliau ne tik skatinti dešinės politinių idėjų sklaidą šalyje, bet ir reikiamai supažindintų šalies piliečius su mūsų programinėmis nuostatomis.
Tie devyni mėnesiai, kurie šiandien skiria mus nuo Seimo rinkimų yra tinkamas laikas naujam politiniam kūdikiui gimti.
Šiandien mes skelbiame savo įsipareigojimą, kad Dešinioji koalicija “Vardan Lietuvos” veiks mūsų šalies piliečių galimybėms užtikrinti šiuolaikinėje valstybėje, tikint jos ateitimi ir kuriant ją kartu.
Esu tikras, kad eidami šiuo keliu mes sau ir kitiems sakome – už ateitį Lietuvoje, prieš praeitį valdžioje.
Kalba, pasakyta dešiniosios koalicijos “Vardan Lietuvos” konferencijoje “Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?” 2008 m. sausio 25 d.
Petras Auštrevičius yra Seimo narys, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas, Parlamentinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas
