REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kremlius giriasi laimėjęs propagandinę pergalę – trys Baltijos šalys atsisakė dalyvauti NATO karinėse pratybose Rusijos išdraskytoje Gruzijoje

REKLAMA
REKLAMA

Dar 2008 m. pavasarį Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) pradėjo planuoti 2009 m. gegužės 6 - birželio 1 dienomis  kandidatės į aljansą Gruzijos teritorijoje vyksiančias karines pratybas ”Cooperative Longbow 09/Cooperative Lancer 09”. Tada tai atrodė tik įprasti mokymai - pastaraisiais metais daug jų rengiama pagal programą “Bendradarbiavimas dėl taikos” (“Partnership for  Peace”). Tačiau po Rusijos įsiveržimo į  provakarietiško prezidento valdomą Gruziją 2008 m. rugpjūtį Maskva isteriškai reaguoja į bet kokius glaudesnius Vakarų valstybių politinius, o juo labiau karinius ryšius su Tbilisiu. Estai ir latviai pirmieji iš Baltijos šalių paskelbė nedalyvausią pratybose. Pernai  rugpjūtį Gruzijos vėliavėlėmis žydėjusios Lietuvos politikai net nesugalvojo dingsties, kodėl sprunka į krūmus, tylomis atsisakė  siųsti Afganistane niekais užsiiminėjančius mūsų kareivius į  Gruziją, kuriai gresia naujas Kremliaus antpuolis. “Ūkininko patarėjui” kai kurie kandidatai į Lietuvos prezidentus aiškino, kad  “ne toks” šių pratybų “formatas”, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai teisinosi, neva mūsų šalis “negavusi kvietimo”.

REKLAMA

Dezertyrų daugėja

Beveik mėnesį netoli Tbilisio esančioje Vazianio karinėje bazėje vyksiančiose karinėse pratybose iš pradžių ketino dalyvauti 23 NATO narės ir aljanso partnerės. Dabar, naujausiais duomenimis, jų beliko 18: Albanija, Armėnija, Azerbaidžanas, Bosnija ir  Hercegovina, Kanada, Kroatija, Makedonija, Graikija, Vengrija, Moldova, Serbija, Ispanija, Šveicarija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinė Karalystė ir JAV. 1300 pratybose dalyvausiančių karių bus neginkluoti ir neturės sunkiosios karinės technikos. Po Rusijos prakeiksmų bendradarbiaujantiems “su Tbilisio režimu, pernai raketomis bombardavusiu taikią osetinų tautą”, pratybose atsisakė dalyvauti prorusiškas Kazachstanas ir į Rusiją vis labiau linkstanti Ukraina. Neseniai į NATO karines struktūras sugrįžusiai Prancūzijai, taip pat Vokietijai sielų bendrystė su Maskva irgi yra svarbesnė negu euroatlantinis solidarumas. Tylomis iš pratybų dalyvių sąrašo dingo ir Čekija, iki šiol nesugebėjusi pasiūlyti jokių būdų, kaip Europos Sąjungai reikėtų gintis nuo Rusijos energetinio diktato, nors jau įpusėjo Prahos vadovavimo Bendrijai pusmetis.  



Neatlaikė kolektyvinės gynybos išbandymo

REKLAMA
REKLAMA

“Ūkininko patarėjas” paklausė kandidato į Lietuvos prezidentus (taigi, pagal Konstituciją, ir į vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado postą), atsargos brigados generolo Česlovo Jezersko, ar Lietuva ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais turėtų  remti savo sąjungininkus ir likimo draugus, kuriuos Kremlius pirmuosius pasirinko “mažo pergalingo karo” taikiniais. “Jeigu mes pritariame, kad Gruzija ir Ukraina būtų priimtos į NATO, tai turime padėti tų valstybių ginkluotosioms pajėgoms integruotis į aljanso struktūras. Bendros pratybos – vienas iš būdų tai padaryti. Sunku patikėti, kad Lietuva nedalyvaus jose. Vienintelė priežastis, paaiškinanti, kodėl mūsų kareivių ten nebus – Gruzijoje galbūt vyks regioninės, Juodosios jūros baseino, Kaukazo šalių ir JAV pratybos, į kurias nei Lietuva, nei  Estija, Latvija ar Lenkija nepakviestos”, - svarstė Č.Jezerskas. Tačiau sužinojęs, kad Gruzijoje rengiamuose mokymuose dalyvaus netgi toli nuo Užkaukazės esanti neutrali Šveicarija, atsargos generolas patikino, kad, tapęs valstybės vadovu, į tokį ne tik kariniu, bet ir politiniu požiūriu labai svarbų kolektyvinės gynybos tvirtumo išmėginimą būtinai siųstų Lietuvos kareivius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

“NATO aljanse nustatyti tam tikra tvarka – kas, kur ir kada dalyvauja”, - ne visai tvirtai kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Vytautas Bogušis, “Ūkininko patarėjo” paklaustas, ar ekonominės krizės laikais nuvertėjo ir Lietuvos užsienio politikos nuostatos.

Popieriniai sąjungininkai

Rusijos propaganda visais kanalais skelbia, kad nuo Gruzijos prezidento Micheilo Saakašvilio nusigręžia net ištikimiausi sąjungininkai – Baltijos šalys. Informacijos agentūra “Regnum.ru” praneša, kad tik Latvija paaiškino, kodėl savo karių nesiųs į Gruziją, o Lietuvos ir Estijos gynybos struktūrų atstovai atsisakė apie tai plačiau kalbėtis su agentūros korespondentu. Anot “Regnum.ru”, Latvijos gynybos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vadovas Airis Rikveilis sakęs, kad latvių kariams pratybose “Cooperative Longbow 09/Cooperative Lancer 09” dalyvauti sutrukdė ne  finansinės priežastys – esą kariuomenė jau anksčiau sudarė savo metinį karinių pratybų planą.

REKLAMA

Kariniame lėktuve – primityvūs paveikslai

Vilniaus tylėjimą Rusijos žiniasklaida aiškina savaip - piktdžiugiškai mini gerokai sumažintas biudžeto išlaidas Lietuvos ginkluotosios pajėgoms bei anekdotišką Krašto apsaugos ministerijos sprendimą (jį palaimino ir  Vyriausybė) išleisti karius neapmokamų  atostogų. Pernai vasaros pabaigoje Gruzijos vėliavomis prie Rusijos ambasados per protesto mitingus mosavę Lietuvos politikai jokios apčiuopiamos karinės pagalbos Tbilisiui niekada nėra suteikę. Vienintelį kartą Lietuvos karinių oro pajėgų krovininis lėktuvas “Spartan” Gruzijos sostinėje buvo nusileidęs pernai gruodžio mėnesį, grįždamas iš Afganistano, ten tarnaujantiems lietuvių kariams nugabenęs kalėdinius artimųjų siuntinius. Iš Tbilisio į Vilnių lėktuvas parskraidino ne karinį krovinį, bet keletą dailininko primityvisto Niko Pirosmanio paveikslų. Pora uniformuotų lietuvių, užsidėję žydras Jungtinių Tautų “taikdarių” beretes, bereikšmiais žvilgsniais dabar stebi, kaip rusai šeimininkauja nuo Gruzijos atplėštoje Abchazijoje.

REKLAMA

Gėda tik estams

Vieninteliams estų kariams, atrodo, gėda, dėl jų politikų sprendimo silpninti Estijos kariuomenę ir bendradarbiavimą su sąjungininkais – Estijos gynybos ministras Jakas Aviksas (Jaak Aviksoo) tvirtina, kad,  neskirdama 2 proc. savo nacionalinių pajamų (bendrojo vidaus produkto - BVP) kariuomenei, šalis gali pasmerkti mirčiai arba tremčiai Sibire apie 20 proc. estų. 2009 m. Estijos gynybos išlaidos sumažintos nuo 1,9 proc. iki  1,8 proc. BVP (nurėžta 42,8 mln. EUR).

Arnoldas Aleksandravičius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų