Nuo šito negalavimo galima gelbėtis naminiu tepalu. Gerai nuplautas morkas nuskusti, sutrinti burokine tarka, sumaišyti su lygiu aliejaus kiekiu.
Sudėti į stiklainį (jei darome 1 litrą mišinio, tai stiklainis turi būti 3 litrų). Įstatyti į puodą su šaltu vandeniu taip, kad vanduo būtų virš košės. Pašildyti ligi užvirimo ir virti apie 2 valandas. Iš mišinio vanduo turi išgaruoti. Atvėsinti, perkošti. Jei verdant išgaruotų vanduo išoriniame inde, papildome tik verdančiu. Pradžiai geriau daryti nedaug. Tepti 1-2 kartus per parą. Pirties (vonios) dienomis netepti.
Nors didelis skrandžio sulčių rūgštingumas yra nemalonus dalykas, tačiau ne toks pavojingas, kaip mažas. Kai skrandžio sulčių rūgštingumas sumažėjęs, gerokai didesnė galimybė susirgti vėžinėmis virškinamojo trakto ligomis.
Didelis skrandžio sulčių rūgštingumas gali būti ir dėl to, kad netaisyklingai maitinamasi. Tokiu atveju pakanka tik pakeisti mitybos tvarką, parinkti produktus. Padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas gali būti ir organizmo savisauga, jei yra opaligė. Tada pirmų pirmiausia reikia gydyti opaligę, o maistą ir mitybą tvarkyti – po to.
Skrandžio sulčių rūgštingumui mažinti vaistų yra labai daug. Gydytojas stengiasi parinkti tokius, kurie geriausiai atitinka ligonio būklę. Tačiau vien vaistai ne kažin kiek padės, jeigu nesutvarkysime kitų dalykų. Valgyti reikia bent 5 kartus per dieną, o geriau – net septynis. Tačiau nei vieną kartą nereikia prisikirsti sočiai. Negalima visai atsisakyti druskos. Tačiau sūrių valgių vengti būtina. Taip pat negalima valgyti ir rūkytų mėsos, žuvies, varškės gaminių. Bent du kartus per parą, geriausiai per pietus ir vakarienę, valgytina sriuba.
Geriausiai tinka pieniškos kruopienės (smulkių miežinių ar kvietinių kruopų), daržovienės. Jei rūgštingumas labai didelis, geriau daržoves pertrinti. Mėsiškų ar šiaip aštrių sriubų geriau vengti.
Be sriubų reikia valgyti ir košių. Gali būti virtų grūstų bulvių, moliūgų, kruopų. Kruopos turi būti prieš verdant labai gerai nuplautos. Jos suberiamos į verdantį vandenį, kuriame yra šiek tiek riebalų, su kuriais košę valgysime. Kai įbertos kruopos porą kartų užkunkuliuos, puodą uždengiame, pastatome šiltai į orkaitę, krosnį ar šiltais skudurais išklotą dėžę keliom valandom. Košė reikiamai sušunta. Grūdai turi būti sveiki, nesulipę, bet viduje visiškai minkšti. Valgant košę, reikia labai gerai sukramtyti, o jei dantys prastesni – pertrinti. Kad košė gerai išvirtų, ryžiams, grikiams, soroms reikia imti 7 kartus daugiau vandens negu yra kruopų, kitoms – apie 5 kartus.
Jei kartu su padidėjusiu rūgštingumu yra ir opaligė, būtinai reikia vartoti kopūstus ir morkas. Vieną dieną į sriubą reikėtų sutrinti geroką virtą morką, kitą – 2-3 stambius kopūsto lapus. Būtinai suvartoti skystį, kuriame virė kopūstai. Varškę, sūrį galima valgyti, bet būtinai reikia smulkiai sutrinti (sutarkuoti), gerai išmaišyti su džiūvėsiais ar koše.
