Dizaineris Egidijus Rainys priskiriamas prie tų asmenybių, kurie mokykloje mokėsi vidutiniškai, bet gyvenime pasiekia daug. Aiškus tikslo nusistatymas, jo siekimas, darbas bei ambicijos Egidijų veda link savo tikslų. Šiandien į jo kolekcijos pristatymus ateina šimtai svečių...
- Jūsų, kaip dizainerio, ambicijos?
- Priklauso nuo konkrečios situacijos: kuriu konkrečiam asmeniui, ar kuriu kolekciją kaip vizitinę kortelę. Kai kuriu konkrečiam žmogui, man svarbu , kad jis išeitų laimingas ir, kad jam padarytas rūbas nekabėtų spintoje. O jei ruošiuos pristatyti kolekciją, tai mano pagrindinė ambicija yra pasiekti kuo kokybiškesnį ir geresnį rezultatą.
- Sunku pakliūti į mados pasaulį?
- Žiūrint kokiu keliu eini, vieni eina sunkesniu, kiti - lengvesniu...Manyčiau, pats ėjau sunkesniu keliu. Viską dariau nuo nulio. Kad būtum dizaineriu, reikia turėti klientūrą. Natūralu, kad jaunas žmogus jos dar neturi, ji neatsiranda iš niekur - reikia sudominti žmones... Per tam tikrą laiką susidaro žmonių ratas, kurie tampa tavo klientais, bet pačioje pradžioje, kai bandai tik sudominti, reikia gyventi, o svarbiausia – išgyventi...Ir tas laikas nėra paprastas.
Naujausia dizainerio kolekcija sulaukė didelių ovacijų bei puikių vertinimų
- Kaip kovojate su įtampa, kurios netrūkta mados pasaulyje?
- Įtampos, manau, netrūksta nei vienoje srityje. Aš klausiu kai kurių žmonių, kaip su ja kovoti. Jie sako, kad įprantama. Aš nežinau, ar man pavyks įprasti. (šypsosi)
- Įtampą jaučiate visą laiką?
- Ne, tiesiog kartais tenka susidurti su nemaloniomis situacijomis, bet jos, manau, būtinos, kad tobulėčiau toliau. Nemanau, kad dizainerio darbas, šia prasme, yra kažkuo išskirtinis.
- Ar buvo kas smagaus studijuojant Vilniaus Dailės Akademijoje?
- Viskas buvo smagu. (šypsosi) Visų pirma, tai kompanija, kuri iki šiol išlikus, mes dažnai susitinkame, kartu leidžiame laiką. Tada buvo gan nerūpestingas gyvenimo tarpsnis: savo buičiai, patogumui nė vienas nekėlėme didelių reikalavimų. Spėdavome užsiimti ir kūryba, ir linksmybėmis, ir mokslais. Mes gyvenome bohemiškai. Tuos studentavimo metus atsimenu kaip pačius puikiausius. Ir tą gyvenimą bendrabutyje, ir tuos pokalbius...Viskas buvo taip teigiama!
- Mokėtės ir Stepono Žuko technikume...
- Taip, bet po antro kurso išėjau į akademiją. Taip gavosi, kad dalis kompanijos persikėlė į Vilnių. Vis dėlto mano tikslas buvo gyventi Vilniuje, o savo profesijos subtilybių mokytis Dailės Akademijoje..
- Priminkite su kuo mokėtės...
- Su Genute Žaliene, Aušra Norkute, Egidijumi Sidaru, Indra Dovydėnaite.
- Kaip išmokote piešti?
- Esu lankęs dailės mokyklą. Piešimą tobulinau ir kai mokiausi Stepono Žuko technikume. Nebuvau iš tų vaikų, kurie nuo pirmos klasės lankė dailės būrelius. Aš visą gyvenimą, iki atvykimo į Vilnių, šokau, bet kai pajutau, kad linkstu prie menų, nuėjau į dailės mokyklą.
- Kokia reklama yra geriausia jūsų kuriamiems rūbams?
- Iš lūpų į lūpas. Tokia reklama, manau, tinkamiausia visoms specialybėms.
- Kaip atrodo jūsų diena?
- Keliuosi šeštą - esu vyturys. Atvažiuoju į darbą, gerdamas kavą atsakinėju į laiškus, vėliau ateina ir mano darbuotojos. Kartu su jomis žiūrime, ką toliau reikia padaryti, kai reikia - skambinu klientėms. Važiuoju į audinių parduotuves. Pietų metu dažniausiai būna primatavimai, o vėliau - kaip išeina .Vakarą stengiuosi skirti sau.
- O eskizus kada piešiate?
- Tai labai priklauso nuo aplinkybių. Tačiau dažniausiai eskizuoju namuose, kai būna ramu.
Šaltąjį sezoną dizaineris moterims siūlo pasitikti ypatingai elegantiškoms ir rafinuotoms. Prancūziškas glamouras ir kailiai - tai, ko turi norėti rudens stiliaus moteris
- Papasakokite apie savo, kaip stilisto, darbą televizijoje.
- Šiuo metu dirbu visam Lietuvos Ryto televizijos kanalui. Dirbti būna smagiau, kai leidžiama ne taip „techniškai“ stilizuoti. Deja, dažniausiai tenka atlikti „techninį“ darbą.
- Su kokiais audiniais ar spalvomis nedirbate?
- Su spalvomis dirbu visomis, bet jas tenka riboti. Mažiausiai naudoju sintetinių audinių, dažniausiai dirbu su šilku.
- Ką manote apie uniformas mokykloje?
- Manau, jog jos yra reikalingos. Tai tam tikra ugdomoji priemonė, kuri moko disciplinos ir leidžia suprasti, kad gyvenime yra tam tikros taisyklės. Taip pat uniforma atlieka puikią estetinę funkciją.
- Be ko jums nebūtų pavykę pasiekti to, ką turite dabar?
- Užsispyrimas ir darbas padėjo man siekti savų tikslų. Bet turiu tikrai ne tiek daug - visa tai tik pradžia.
- Koks apima jausmas, kai žurnale pamatote moterį su savo kurtu rūbu?
- Pradedu labai priekabiai vertinti.
- O ką jūs ten taip vertinate?
- Kur ten kas pasilamdė ar išlindo (šypsosi).
- Kas jums labiausiai patinka dizainerio darbe?
- Procesas. Ir kai pamatai galutinį variantą.
- Koks jums atrodo pasaulinis mados pasaulis?
- Didingas.
- O Lietuvos?
- Jis labai mažas, čia veikiau mados meteoritas. Nors skeptikai nesutinka, pas mus yra stipri dizaino mokykla. Kai į Lietuvą atvažiuoja žmonės iš kitų šalių dizaino mokyklų, būna arogantiški... kol nepamato mūsų studentų darbų, tada jų savotiškas didingumas subliūkšta. Man pačiam teko tai stebėti.
Įspūdingos kailinės kepurės ir smėliniai atspalviai dominavo visoje kolekcijoje
- Kurios šalies žmonių įvaizdis įdomiausias?
- Tiesą sakant, mano susidomėjimas tam tikra šalimi būna tarpsniškas. Tam tikrą laikotarpį patiko amerikiečių minimalizmas, aiškios rūbų linijos ir formos. Dabar patinka prancūzų rafinuotumas, jautrūs jų niuansai...
- Kokie žmonės jums padaro gilų įspūdį?
- Paprasti ir nuoširdūs. Kam patinka arogantiški?
- Ar jūsų kūrybai turi įtakos architektūra?
- Architektūra daro poveikį tiek pat, kiek mane supantis visas pasaulis. Mane įkvepia kiekviena diena: šalia esantys žmonės, muzikos kūrinys...
- Kaip jaučiatės po savo kolekcijų pristatymų?
- Tuštuma.
- Kaip ją užpildote?
- Miegu, o vėliau jau įsisuku į darbų sūkurį.
Įspūdingai atrodė ir vakarui skirti drabužiai. Rafinuotumas bei tobula elegancija karaliauja ir šiuose deriniuose.
- Koks jausmas aplanko, kai einate podiumu?
- Būnu apimtas adrenalino, apie nieką negalvoju.
- O kaip manote, kodėl kai kurie kūrėjai „neprasieina“ podiumu?
- Tiesa, tarkim Prada iškiša galvą ir pasislepia.(šypsosi) Čia kiekvieno sava pateikimo „stilistika“
- Kolekcija būna arba bloga, arba gera. Kaip tą sužinoti?
- Iš publikos atsiliepimų, kuriuos mes, vis dėlto girdime. Kolegos taip pat dažnai argumentuotai išsako savo nuomonę. Aš kritiką priimu sveikai. Konstruktyvi kritika - visada įdomi.
- Kada dizaineris gali vadintis profesionalu?
- Kai įgauna tam tikros patirties. Braižo atsiradimas, tobulinimas - tai ėjimas link profesionalumo.
- Kada dažniausiai pabaigiate kolekciją?
- Kaip pasiseka, o dažniausiai pasiseka paskutinę akimirką, juk tobulumui ribų nėra.(šypsosi)
-Mėgstama mados asmenybė.
- Anna Piaggi. Ji visada atsidurs dėmesio centre. Tai išraiškinga asmenybė, kuri moka suderinti nesuderinamas spalvas, detales, rūbus.
- Kada jaučiatės laimingas?
- Kai uždarau visas duris ir išjungiu telefoną.
Sugebebėjimas stebinti, būti kitokiu ir kaskart pristatyti originaliausias kolekcijas, tikiu, taps dizainerio raktu į kiekvieno mūsų širdis.
