REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Artimiausiu metu LNK televizijos eteryje startuoja televizijos apybraižų ciklas, kuriame bus pasakojama apie Lietuvos visuomenę suintrigavusius pastarojo dvidešimtmečio kriminalinius nusikaltimus. Ar tikrai viskas pasakyta apie rezonansines bylas, kurios ne kartą buvo minimos žiniasklaidoje?

REKLAMA
REKLAMA

Kruvinos istorijos

−    Papasakokite apie šį projektą. Kokios bylos bus narpliojamos laidose? − „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo naujojo televizijos filmų ciklo sumanytojo, žurnalisto Egidijaus Knispelio.

REKLAMA

−     Aš pasakosiu ne apie kriminalines bylas. Filmų ciklas vadinasi „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Žmonės jau tokie yra... Jei nebuvo kraujo, jei nieko nenužudė, nebuvo ir didelio rezonanso.

Manęs daug kas klausia, kodėl nesirinkau „nekruvinų“ temų? Deja, laimėjimai gali tik stebinti ir džiuginti, bet jie niekada nesukrės. Visos „rožinės“ revoliucijos netrukus užmirštamos. Tik tos, kurių metu buvo nužudyti šimtai ar milijonai žmonių, yra ilgai aptarinėjamos. Apie tai rašomos knygos, kuriami filmai.

REKLAMA
REKLAMA

Todėl nutariau išsamiai papasakoti apie mus visus iš tiesų sukrėtusius pastarųjų dvidešimties metų įvykius. Taip, jie visi kriminalinio pobūdžio. Po nužudymų visada pradedamos bylos.

Žurnalisto Vito Lingio nužudymas, kunigo Ričardo Mikutavičiaus apiplėšimas ir žmogžudystė, pirmojo nepriklausomoje Lietuvoje maniako Antano Varnelio istorija, praminto „pakelių maniaku“ Kazio Jonaičio drama. Taip pat visą Lietuvą terorizavusios ir gąsdinusios Kauno „daktarų“ ir „daškinių“ gaujos, samdomi žudikai.

Maniako pėdsakais

−    Kuri iš minėtų istorijų sukrėtė labiausiai?

−    Visos, kurias pasirinkau. Pavyzdžiui, sena istorija apie maniaką A. Varnelį. Ji vadinsis „Žudikas nekalto vaiko veidu“. Turbūt šiandien tik nedaugelis prisimena, kokią paniką šis pagalbinės mokyklos auklėtinis Lietuvoje buvo sukėlęs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jurbarko, Šakių, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Kauno rajonų vienkiemiuose žmonės miegodavo kaip per karą − su ginklu – dažniausiai su kirviu, pastatytu prie lovos.

Apie A. Varnelio medžioklę rašė visi laikraščiai, nuolat pranešinėjo radijo stotys. Jį gaudė visa Lietuva. Gelgaudiškį dėl jo šukavo trys šimtai policininkų.

Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo išsiųsti keli aukščiausios kvalifikacijos kriminalistų ekipažai. Jiems vadovybės buvo pasakyta: „Be maniako negrįžkite“. Mane domino ne tik, kaip jį išaiškino ir pagavo. Filme bus papasakota, kaip tampama maniaku.

REKLAMA

Tą temą tęsiau istorijoje apie „pakelių maniaką“ K. Jonaitį. Įdomias versijas filme pateikia garsus psichoterapeutas, Vilniaus universiteto docentas Eugenijus Laurinaitis ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovas daktaras Konstantinas Daškevičius.

Apklausiau dešimtis žmonių. Pats, šnekindamas juos, apvažiavau visas abiejų garsiausių Lietuvos maniakų buvimo vietas, kalbėjau su jų artimaisiais.

Mane labiausiai sukrėtė, kaip teismas A. Varnelį nubaudė (mirties bausme – red. past.). Po nuosprendžio paskelbimo į Lietuvą buvo atvykusi viena Danijos televizija. Jų filmo tema buvo „Lietuvoje teismo sprendimu šaudomi intelekto negalią turintys žmonės. Ta šalis nori patekti į Europos Sąjungą...“ Tiesa, apie tai Lietuvos laikraščiuose buvo nutylėta.

REKLAMA

Skubantys klysta?

−    Atrodo, apie šias istorijas jau buvo pasakyta viskas. Tad ką naujo apie jas dabar sužinosime?

−    A. Varnelio istorija, virtusi tragedija, niekada nebuvo papasakota, nes niekas iki šiol nebuvo surinkęs tiek medžiagos. Tą patį norėčiau pasakyti apie visas kitas mano pasirinktas temas. Tarkime, visų rezonansiškiausia – kunigo R. Mikutavičiaus nužudymas.

1056 publikacijos ta tema vien respublikinėje spaudoje. Tiek jų suskaičiavo ir užregistravo kunigo vardo įamžinimu besirūpinantys jo draugai. Atrodo, ką dar negirdėto galima pasakyti ta tema? Deja, toje istorijoje yra tiek juodų dėmių, apie kurias ir šiandien saugumiečiai su prokurorais nekalba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai nuvykau į teismą susipažinti su byla ir man vežimėliu atvežė visus trisdešimt tomų, archyvo darbuotojoms sakiau: „Jums turbūt jau nusibodo tuos tomus medžioti. Tiek Lietuvos žurnalistų domėjosi ta byla...“

Mane nustebino atsakymas: „Ką jūs. Esate vienintelis, kuris pasidomėjote ta byla.“ Mano kolegos visada rinko versijas, dažnai nedaug ką bendro turinčias su tuo, kas iš tiesų įvyko.

Taip yra dėl visų rezonansinių įvykių. Po kiek nors metų, tikiuosi, paaiškės, kiek nesąmonių ir prasimanymų dabar rašoma ir per televiziją pasakojama apie Drąsių Kedį, ir visą jo sukeltą skandalą Kaune.

REKLAMA

Apie kunigo R. Mikutavičiaus apiplėšimo ir nužudymo istoriją tiek surinkau medžiagos, kad storą knygą galėčiau parašyti. Ji iš tiesų, kaip filme sako geras kunigo bičiulis prezidentas Algirdas Brazauskas: „Tai yra amžiaus byla, užtraukusi amžiną gėdą Kauno kriminalistams ir tą bylą tyrusiems prokurorams.“.



Dekanidzių dinastijos paslaptys

−    Kada pirmąsyk pradėjote narplioti šias istorijas?

−    Medžiagą pradėjau rinkti prieš dvejus metus. Nors tos istorijos mane visada domino. Niekada netikėjau, kad „Vilniaus brigada“ yra ta tema, dėl kurios nušovė mano kolegą V. Lingį.

REKLAMA

Man visada rūpėjo, kokios yra temos, kuriomis domintis Lietuvoje šaudomi žurnalistai? Dėl tos istorijos važiavau į Rygą, Jūrmalą, Maskvą.

Nepaprastai įdomi Dekanidzių šeimos ir jų klano istorija. Ar jūs žinote, ką Borisas Dekanidzė veikė gyvendamas JAV, Lenkijoje, Vokietijoje? Kada ir kodėl Latvijos KGB pradėjo domėtis Dekanidzių šeima ? Apie tai taip pat būtų galima storą knygą parašyti.

−    Dokumentinis kinas yra priskiriamas prie brangesnių ir rizikingesnių projektų, o žmonės mėgsta „bukinančias“ pramogines laidas. Tad ar nesibaiminate, kad galite likti nepastebėtas?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

−    Tokia rizika visada yra. Pasakojimai apie įvykius, sukrėtusius visą Lietuvą, yra iš tiesų sukrečiantys ir šokiruojantys. Pirmasis žiūrovų testas man yra operatoriaus, montuotojo ir muzikos redaktoriaus reakcija, pažiūrėjus medžiagą. Ji visada vienoda. Jie nustebę sako: „Negi taip galėjo būti ?“

TIK FAKTAI

42 metų E. Knispelis žurnalistu dirba nuo 1988 metų. Vedė žurnalistę Palmirą Galkontaitę.

Nuo 1999-ųjų kuria laidas LNK.

E. Knispelį žavi ir įkvepia Rusijos televizijos produkcija.

Dar 1998 metais dirbdamas televizijos laidoje „Nakviša“ buvo apdovanotas V. Lingio premija už skleidžiamą drąsą ir principingumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų