Antinksčių žievės nepakankamumas (arba Adisono liga) - tai sunki lėtinė liga, kuri atsiranda iš dalies ar visiškai išnykus antinksčių hormoninei funkcijai dėl abipusio antinksčių pažeidimo. Pasak gydytojų endokrinologų, tai palyginti reta liga. Ja daugiausia serga žmonės nuo 20 iki 40 metų amžiaus, tiek vyrai, tiek moterys.
Esant antinksčių funkcijos nepakankamumui sumažėja juose gaminamų hormonų (gliukokortikoidų, mineralkortikoidų bei lytinių hormonų - androgenų, estrogenų) kiekis.
Antinksčių hormonai dalyvauja riebalų, angliavandenių, baltymų, vandens bei elektrolitų apykaitoje, todėl dėl šių hormonų trūkumo sutrinka visa medžiagų apykaita.
Adisono liga išsivysto dėl antinksčių pakenkimo. Dažniausiai antinksčius pakenkia antinksčių tuberkuliozė, kartais - ir autoimuniniai procesai (kai organizme atsiranda antikūnių, ardančių antinksčių ląsteles). Ligai atsirasti gali turėti įtakos ir kraujo išsiliejimas, navikas, vėžinės metastazės, kai kurios venerinės ligos.
Ūmų ligos atsiradimą gali sukelti antinksčių trauma, augliai, hipofizės (pasmegeninės liaukos) infarktas ir kt.
Šia liga galima susirgti ir po ilgo gydymosi antinksčių žievės steroidiniais hormonais, kai jie vartojami per dideliais kiekiais.
Kokie yra pagrindiniai Adisono ligos simptomai? Pasak gydytojų endokrinologų, liga pasireiškia galvos skausmu, pykinimu, viduriavimu, bendru silpnumu, nuovargiu. Dar šiai ligai būdinga kūno masės mažėjimas, pilvo skausmai, padidėjusi odos ir gleivinių pigmentacija.
Adisono liga tęsiasi ilgą laiką. Klinikiniai jos simptomai paprastai išryškėja tik tada, kai sunyksta apie 90 procentų antinksčių žievės.
Pagrindinis simptomas - patamsėjusi kūno oda ir tamsios dėmės gleivinėse - susidaro dėl odos pigmento melanino susikaupimo. Ypač ryškiai tokios dėmės matyti tose kūno vietose, kurios būna atviros - ant veido, plaštakų, taip pat ten, kur liečiasi drabužiai (pažastys, kirkšnys, juosmuo, alkūnės ir kt.).
Patamsėja ir pooperaciniai randai, lytiniai organai, gomurys, krūtų speneliai.
Kai antinksčių žievė pradeda mažiau gaminti ar visai nebegamina steroidinių hormonų ir kai sumažėja šerdinės antinksčių dalies hormonų sekrecija (jų ima stigti kraujyje), sutrinka medžiagų (ypač vandens ir mineralinių druskų) apykaita, širdies ir kraujagyslių veikla, nusilpsta organizmo imuninės reakcijos.
Ligonis nuo pat ryto jaučiasi pavargęs, skundžiasi sumažėjusiu kraujospūdžiu, galvos skausmu, sutrikusia atmintimi, pakitusia virškinamojo trakto veikla. Jį gali pradėt pykinti, ima varginti viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, mąžta lytinis potraukis. Dėl paminėtų negalavimų kai kuriuos ligonius gali apimti depresija.
Prasidėjus Adisono krizei (dėl operacijos, sunkios gretutinės ligos, traumos, patirto streso) ligonį pradeda tampyti traukuliai, gali prasidėti koma. Tokia būklė žmogui yra pavojinga, laiku nesuteikus reikiamos pagalbos gresia net mirtis.
Adisono krizę gali išprovokuoti ir ūmus infekcinis susirgimas, intoksikacija, nėštumas, nepakankamas šios ligos gydymas.
Adisono liga gydoma pakaitine hormonų terapija. Skiriama reikiamų hormonų. Jei parinkta tinkama jų dozė, ligoniui greitai palengvėja. Savijautai pablogėjus (ar patyrus stresą, pooperaciniu laikotarpiu) hormonų kiekį gali tekti žymiai padidinti.
Patarimai sergantiesiems Adisono liga
Adisono liga sergantys ligoniai turi valgyti kuo daugiau angliavandenių turinčių maisto produktų, (daržovių, vaisių, kruopų). Patartina vartoti daugiau valgomosios druskos, vitamino C. Svarbu nepervargti, laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo. Nepatartina dirbti darbo, susijusio su nervine įtampa, fiziniu nuovargiu. Ligonis turi nuolat nešiotis kortelę, kurioje parašyta, kad jis serga šia liga, o vykdamas į tolimesnę kelionę nepamiršti pasiimti vartojamų hormonų (jei staiga savijauta pablogėtų).
