Viduramžiais velnių ir piktųjų dvasių buvo daugybė. Vienuolynuose per naktis kaukdavo apsėstos vienuolės. Kiekvienoje pakampėje šlaistydavosi raganos. Iš tų laikų saugomi dokumentai su prisipažinimais, kur, kada ir su kokiais nelabaisiais jos santykiaudavo, nes ragana be sueičių su velniais - ne ragana. Taip pat aprašoma didvyriška dvasiškių kova su tomis viduramžiais paplitusiomis blogybėmis. Beveik nuolat degė inkvizicijos laužai, naikindami velnio apsėstuosius ir raganas.
Pastangas apvainikavo sėkmė. Raganų ir velnių sumažėjo, laužai užgeso. Tačiau kapitalistinėse bei demokratinėse valstybėse tokia blogybe visai atsikratyti nepavyko. Velnius ir piktąsias dvasias sunaikinti ir pažaboti sugebėjo tik totalitarinis stalininis rėžimas. Apsėstųjų likučiai buvo likviduojami kalėjimuose ar iki mirties laikomi psichiatrijos ligoninėse. Tačiau patys velniai, vadovaujant šlovingajai komunistų partijai, buvo gerbiami. Visur kabindavo jų atvaizdus. Kaune net Velnių muziejų įsteigė.
Mes jau taip buvome įsidrąsinę, kad velnių buvimu nebetikėjome. Pati savo ausimis bažnyčioje, iš padoriausio dvasininko lūpų, girdėjau, kad jokių velnių nėra ir kad tai pripažįsta pats Romos popiežius.
"Visos blogybės - pačiame žmoguje, - kalbėjo dvasiškis, - todėl laikydamiesi dešimties Dievo įsakymų, patys turime kovoti su mumyse glūdinčiu blogiu".
Tuo patikėjo daugelis. Aš tikėjau iki šių dienų, bet dabar esu galutinai susimaišiusi. Atrodo, kad yra susimaišę ir mūsų dvasios vadai. Bažnyčiose visur raginama melstis už kunigus. Gal nepakankamai meldžiamės. Bandykime bendromis jėgomis aiškintis patys, gal reikia kokio referendumo ar visuomeninio diskusijų klubo.
Pirmas nerimas dėl šėtono darbų kilo, kai mūsų kardinolas pranešė apie jo žabangas, apraizgiusias prezidentą ir jį bei kitus lietuvius gydančią bei pranašaujančią ateitį gruzinę ponią Leną. Ačiū Viešpačiui, konsultavęs apsėstąją, Romos egzorcistas (reziduojantis popiežiaus pašonėje) paneigė mūsų dvasinio vadovo diagnozę.
Tačiau šiomis dienomis užgriuvo baisesnės bėdos. Velniai bei piktosios dvasios šlaistosi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, apsėsdamos net vaikus. Romos katalikų bažnyčia velniams išvaikyti jau ruošia šimtą kunigų egzorcistų. Studento iš Lietuvos ten nėra. Laimei, Marijos žemėje jau sėkmingai darbuojasi du savamoksliai.
Jaunas mergas piktoji dvasia apsėda spiritistinių seansų metu. Su jomis, kaip rodė televizija, gana gerai tvarkosi neseniai seminariją baigęs dvasiškis. Pakrapina, pakalba maldas, mergos pakikena ir velniai išrūksta atgal į pragarą.... Gerai, kad taip būtų. O jeigu pasilieka?
Vyresnysis savamokslis egzorcistas dirba, gyvena ir klebonauja Ramygaloje, Panevėžio vyskupijoje. Darbais taip apsikrovęs, kad paskambinus ir paprašius pagalbos, į eilę velniui išvaryti užrašo (kaip Santariškių trečio lygio kardiologai) už mėnesio. Per tokį laiką tiek liga, tiek velnias gali žmogų pribaigti.
Kaip atpažinti velnio apsėstąjį?
Valdžios vyrų apsėdimas kitoks nei paprastų "runkelių" ar "burokų". Mažeikių naftos bendrovės amerikiečiams atidavimo metu skaičiau, kad velnio apsėstasis daro didelius darbus ir kalba nesuprantamas kalbas. Tuomet visiems buvo aišku, kas, kam ir kodėl apsėstas ar pats apsisėsdino. Šėtono apsėsti (tai speciali, pagerinta velnių veislė, išvesta apsėsti elitinius ir valdančiuosius) valdžios vyrai buvo linksmi. Jiems, ko gero, ir pragare (kaip mūsų kalėjimuose) sudarytos pagerintos deginimo ir šakėmis mėtymo sąlygos.
Šiuo metu Ramygaloje reziduojantis egzorcistas, klebonas Edmundas Rimkevičius geriausiai susipažinęs su paprastais velnio apsėstaisiais, pripažįsta juos elgiantis taip, tarsi sirgtų šizofrenija. Apsėsti paprastieji ("burokai", "runkeliai") būna liūdni, apimti depresijos ir dažnai labai suprantamai keikiasi.
Jeigu tokio nepasiseka išgydyti psichiatrams, ekstrasensams ar burtininkams, vienintelė pagalba - Ramygalos egzorcistas. Klebonas patikrintas, turi tokiam darbui vyskupų leidimą.
"Dvasiškis išvarys velnią iš atvykėlio, šis grįš namo sveikas. Iš jo išvaryta Ramygaloje likusi piktoji dvasia gali bematant įlįsti į kitą Panevėžio ar Šiaulių vyskupijos parapijietį: paauglį, girtuoklį, nusidėjėlę moterį ar net į visai padorų žmogų. Panevėžio mieste ir taip didžiausias nusikalstamumas", - dejavo susirūpinusi savo gimtojo miesto saugumu inteligentiška vilnietė.
"Surinkti išvarytiems velniams turėtų būti kokia nors saugykla arba nors dideli maišai. Jeigu žmonės protestuoja prieš numatomą paprasto sąvartyno steigimą, nesuprantama, kodėl tyli, kai jų panosėje atidaromas velnių išvarymo ir surinkimo ( nežinia, ar sandariai uždarytas) punktas", - palaikiau jos nerimą.
Abi tuo metu klausėmės per televiziją kalbančios ekstrasensės. Moteris rėmėsi fizikos ir matematikos mokslų daktaro pono K. patirtimi. Poną K. pažįstu, pati girdėjau jo paskaitą, todėl netikėti televizijos viešnia nėra jokio pagrindo. Mokslininkas K. ištyrinėjo, kad piktosios dvasios dažniausiai įlenda į knarkiančiuosius ir į tuos, kurie miega išsižioję. To reikią vengti arba, jeigu nesugebama miegoti susičiaupus, burną pridengti maldaknyge arba Šventuoju Raštu. Velniai tokios apsaugos vengia. Apie tokias rekomendacijas būtina žinoti visiems tikintiesiems (į netikinčiuosius velnias nelenda). Svečiuose (ypač Panevėžio vyskupijoje) likus nakvoti ir paprašius šeimininkės Šventojo Rašto nakčiai prisidengti burną, gali likti nesuprastas ir net išgąsdinti negirdėjusiuosius apie tokias moksliškas rekomendacijas.
Būtina gelbėtis
Smetoninėje Lietuvoje, kurią prisimenu ir į kurią skubame sugrįžti, labiausiai buvo gerbiami dvasininkai, teisėjai, gydytojai ir dar mokytojai. Dvasininkai buvo žmonių patarėjai, spręsdavo jų ginčus, rūpinosi žmonių sveikata ir dorumu. Neatsimenu, kad kokį žmogų būtų apsėdęs velnias ir kad koks nors klebonas būtų jį varęs ar apsėdimu gąsdinęs parapijiečius.
Didysis poetas A. Dantė, savo kūriniuose aprašęs pragarą, sulaukė moterų delegacijos, atėjusios padėkoti už tai, kad pragare nėra nė vienos velnienės. (Ten, kaip žinia, iki šiol darbuojasi ir žmones apsėda tik vyriškosios giminės nelabieji).
"Mielosios ponios,- atsakęs moterų atstovėms poetas. - Visas velnienes palikau žemėje, kad vyrai vietoj vieno pragaro turėtų du".
Poetu reikia tikėti. Velnių atstovės žemėje nori nenori yra ir bus raganos.
Raganų Smetonos valdymo metais visoje Lietuvoje buvo vos keletas. Savo specialybę jos slėpdavo, seksualiniams poreikiams tenkinti turėdavo tik po vieną velnią. Tačiau kai šis nusibosdavo, drąsiai pakeisdavo jį kitu. Dažniausiai jos tik tuo ir skirdavosi nuo kitų, visą gyvenimą vargstančių su vienu vyriškiu, moterų.
Atgimus Lietuvai, gausiai atgimė ir raganos. Lietuvos raganų susivienijimas turi savo prezidentę - tikrą tuo besididžiuojančią sekso gigantę, mokyklą Klaipėdoje, jų veiklą garsinančias laidas visose televizijose. Be to, kasmet mūsų raganos rengia visuotinius suvažiavimus, kur dalinasi patirtimi. Apie ką ten kalbama? Įleista nebuvau, bet norint galima sužinoti, nes ir televizijos laidose to neslepiama. Tikra ragana (tai žinoma nuo viduramžių) būtinai privalo turėti lytinius santykius su velniu. Tačiau velniai šiomis dienomis pakampėse nesišlaisto. Jie dažniausiai būna apsėdę vyriškos lyties būtybes. Santykiauti su tokiu apsėstuoju mūsų dienų raganai - tas pat, kas viduramžių raganai santykiauti su palaidu velniu. Netgi geriau, nes panašu į grupinį seksą, ypač į svingerius, kai masiškai krušamasi (lietuviškas sekso pavadinimas) pirtyse ar kitose uždarose patalpose. Spaudoje pagarbinti mūsų kunigėliai, semdamiesi patirties būsimam darbui, praktikavo panašias orgijas. Tapę egzorcistais, gerai pažinodami raganas ir apsėstuosius, jie turėtų sulaukti ne tik vietinio, bet ir tarptautinio pripažinimo. Yra vilties, kad mano šalis sužibės ir toje srityje tokia pat ryškia šviesa, kaip ir mūsų sportininkai.
...Lietuvos raganų prezidentė televizijos ekrane pusę valandos pasakojo paprastiesiems apie savo seksualines sueitis neminėdama šėtono. Neva pasitenkinimą ji pajuntanti su žemiškais vyriškiais. Raganoms nevalia be reikalo minėti velnio vardo, kaip tikintiesiems nevalia minėti Viešpaties.
Raganų ir burtininkų prisiveisė tiek, kad greitu laiku turėtų suliepsnoti laužai jiems naikinti. Darbo bus daug ir ilgam. Raganų nei burtininkų negaila, tačiau daugelis iš mūsų nepakenčia svilinamos žmogienos kvapo ir suserga alerginėmis ligomis. Kad taip neatsitiktų, visi geros valios žmonės su maldaknygėmis ir rožančiais turėtų susirinkti pirmiausia prieš Seimą, o iš ten eiti su žvakėmis katedros link prašant tiek dvasiškos, tiek žemiškos valdžios paaiškinti, kas vyksta. Kurioje Lietuvos vietovėje daugiausia velnių apsėstųjų? Kur išvaryti velniai sandėliuojami? Ar gal, neduok, Dieve, nesugaudyti jie šlaistosi tarp mūsų.Viso to nežinant darosi gėda būti Romos kataliku. Jeigu viskas gerai, Seimas privalo panaikinti psichiatro profesiją, nes jau dabar nebesuprantama, kam ji reikalinga. Egzorcistą paruošti daug pigiau.
Filomena Taunytė, Vilnius
