REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Stuburo išvarža

Kotrynai E. iš Mažeikių rajono diagnozuota stuburo išvarža. Ji prašo plačiau papasakoti apie šią ligą.

REKLAMA
REKLAMA

Žmogaus stuburą sudaro 33 arba 34 slanksteliai. Tarp jų yra kremzliniai diskai, kurie yra elastingi ir lemia stuburo lankstumą. Mūsų stuburas - genialus gamtos kūrinys. Būtent jis padeda žmogui įveikti žemės trauką, kuri visą likusį pasaulį pastatė ant keturių kojų ar paguldė ant pilvo. Iš pažiūros lengva slankstelių ir tarpslankstelinių diskų sistema galėtų išlaikyti 18 kartų sunkesnį svorį nei tos pačios konstrukcijos betoninis stovas, tačiau stuburas tada turėtų būti ne tiesus it pagalys, o sudarytas iš keturių taisyklingų lankų - dviejų priekyje ir dviejų nugaroje.

REKLAMA

Mūsų stuburą laiko nugaros ir pilvo raumenys. Stuburo būklė priklauso nuo šio "korseto" tvirtumo. Žmogui senstant ar ilgai pasyviai dirbant, nesportuojant, silpnėja raumenų tonusas ir elastingumas, kūnas pakumpsta, suglemba. Atraminio ir jungiamojo audinio silpnumas tapo labai dažnu reiškiniu.

Nugaros skausmai pagal dažnumą užima antrą vietą po galvos skausmų. Nemalonius, kartais net kankinančius nugaros skausmus tikriausiai yra tekę patirti daugeliui. Sveikatos priežiūros specialistai tvirtina, kad maždaus 80-90 proc. suaugusių žmonių nors kartą gyvenime jautė arba nuolat jaučia aštrius nugaros skausmus. Ši problema tampa vis aktualesnė išsivysčiusiose šalyse. Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo ir sėdimo darbo nugaros skausmai tampa XXI amžiaus epidemija.

REKLAMA
REKLAMA

Išvarža susidaro stuburo užpakalinėje dalyje - kaip tik ten, kur yra nugaros smegenys ir nervų šaknelės. Dažniausiai išvaržos pasitaiko jautriausiose stuburo dalyse - kaklo ir juosmens slanksteliuose. Išvaržos sukelia tipiškus plintančius į koją skausmus - jei disko išvarža juosmeninėje stuburo dalyje, ar rankos skausmus - jei kaklinėje dalyje.

Disko išvaržos gydymas yra kompleksinis. Esant ūminiam skausmui, tikslinga skirti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, raumenis atpalaiduojančių vaistų - kadangi lokalus raumenų tonuso padidėjimas sustiprina skausmą, tai savo ruožtu dar labiau padidina raumenų tonusą ir susidaro ydingas ratas. Ligos pradžioje ligoniui galima rekomenduoti gulimą režimą, tačiau jis neturėtų būti ilgalaikis, kadangi tai gali paspartinti raumenų atrofijos vystymąsi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praėjus ūminiam skausmo sindromui, ligoniui tikslinga skirti reabilitacinį gydymą. Jei konservatyvus gydymas neveiksmingas arba diagnozė kelia abejonių, ligonį rekomenduotina nusiųsti pas specialistą (neurologą, neurochirurgą). Esant ūminės mielopatijos simptomams (kojų silpnumui, dubens organų funkcijos sutrikimui), ligonį reikia nusiųsti pas neurochirurgą nedelsiant, net jei priežastis ir nėra aiški.

Daugelis žmonių mano, kad vienintelė išeitis tokiu atveju yra nugaros masažas. Tačiau masažo paskirtis - sustiprinti raumenų darbą, t.y. skatinti raumenų susitraukimą. Esant ūmiam skausmui, kai nugaros raumenys yra ir taip įsitempę, masažas net neleistinas.

REKLAMA

Gydytojai tokiu atveju skiria skausmą malšinančius, raumenis atpalaiduojančius bei nuo uždegimo apsaugančius vaistus, o tik vėliau leidžiamos reflekso procedūros, masažas ir kineziterapija. Norint išvengti juosmens raumenų silpnumo, jau po dviejų ūminio periodo gydymosi savaičių turi būti atliekami aerobinio tipo pratimai: ėjimas, važiavimas dviračiu ar treniruokliu, plaukimas, o kartais ir lengvas bėgimas. Pratimų trukmė palaipsniui didinama iki 20-30 minučių. Įrodyta, jog šie pratimai neapkrauna juosmens raumenų labiau, nei sėdėjimas ant lovos visą tą laiką.

REKLAMA

Jėgos ugdymo pratimai labiau apkrauna raumenis nei aerobiniai. Šie pratimai nerekomenduojami per pirmąsias savaites, tačiau vėliau jie gali padėti atstatyti juosmens raumenų ištvermę ir fizinį aktyvumą. Sveikstantiems ligoniams rekomenduojama kuo anksčiau grįžti prie įprastinės fizinės mankštos arba grįžti į darbą.

Nugaros skausmo galima išvengti laikantis gana paprastų kasdieninių taisyklių:

* dažniau kaitalioti kūno padėtį (ilgai nesėdėti ar nestovėti);

* keliant nuo grindų sunkius daiktus pritūpti, sulenkti kelius;

* sunkius daiktus kelti palengva - jokiu būdu ne staigiu judesiu;

* nuolat mankštintis.

Jei lengvas nugaros maudimas ima vis labiau aštrėti ar nugaros skausmas užklupo netikėtai, pirmiausiai reikia 1-2 dienas kiek įmanoma sumažinti fizinį aktyvumą. Kartais padeda šalti kompresai. Tačiau nevalia gydytis pačiam - pirmiausiai reikia pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs tinkamą gydymą.

Paruošė Sandra Putrunaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų