THEMIS palydovų grupę pasitelkę JAV mokslininkai atrado naują kosminį reiškinį, labai primenantį žemės drebėjimus.
Kosmoso drebėjimu pavadintas reiškinys, lemiantis Žemės poliarinių pašvaisčių intensyvumą, veikia ir mūsų planetos paviršių, praneša „Physorg.com“.
Labiausiai vadinamojo kosmoso drebėjimo – Saulės vėjo sukeliamo Žemės magnetosferos deformavimo – poveikis jaučiamas Žemės orbitoje, tačiau jo „bangos“ atsirita iki pat mūsų planetos paviršiaus, nustatė mokslininkai.
„Magnetinės reverberacijos buvo užfiksuotos antžeminėse stebėjimo stotyse visame pasaulyje – lygiai taip pat įvairiose pasaulio vietose veikiantys seismografai registruoja smarkų žemės drebėjimą“, – teigia Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) mokslininkas, NASA vykdomos THEMIS programos, tiriančios Žemės magnetosferos reiškinius, mokslinis vadovas.
THEMIS palydovas dailininko akimis. NASA iliustr.
Žemės magnetosferos gniuždymo iš Saulės sklindančiais plazmos srautais ir žemės drebėjimo analogija yra visiškai pagrįsta, mano Austrijos Kosmoso tyrimų instituto mokslininkas Jevgenijus Panovas, rašo „Physorg.com“. Pasak jo, bendra kosminio drebėjimo energija gali prilygti 5 ar 6 magnitudžių stiprumo žemės drebėjimui. Žurnale „Geophysical Research Letters“ paskelbtame J. Panovo straipsnyje apžvelgiami THEMIS programos tyrimų rezultatai, sakoma pranešime.
Žemė turi magnetinį lauką, saugantį ją nuo stiprios kosminės radiacijos. Jis nukreipia į planetą iš Saulės lekiančias elektringąsias daleles – protonus, elektronus, alfa daleles. Dėl Žemę pasiekiančio saulės vėjo – šių bei kitų dalelių srautų – Žemės magnetinis laukas naktinėje planetos pusėje yra ištįsęs. Ši Žemės magnetinio lauko dalis vadinama magnetine „uodega“. Arčiau Žemės esanti jo dalis vadinama magnetosfera.
Pasak mokslininkų, kartais tokia „uodega“ gali labai pailgėti, o tokio proceso metu joje kyla įtampos, dėl kurių „uodega“ vėl susitraukia – panašiai kaip tampoma guma. Tokiu atveju per visą magnetinio lauko „uodegą“ ima ristis saulės vėjo plazmos bangos, judančios Žemės kryptimi. Pakeliui jas ima sklaidyti magnetinis laukas, o bangų mūšos „aidas“ pasiekia magnetosferą ir sukelia joje kosminį drebėjimą.
Išankstinius kosminių drebėjimų požymius THEMIS palydovai užfiksavo dar 2007 metais, sakoma pranešime. Tuomet Žemės magnetinio lauko „uodegoje“ buvę palydovai pateko į stiprų saulės vėjo srautą. NASA specialistai nukreipė juos arčiau Žemės, kad jie galėtų užfiksuoti, kaip į tai reaguoja magnetosfera. Dabar mokslininkai išsiaiškino, kad stiprūs Saulės vėjo „gūsiai“ sukelia kosminius drebėjimus.
Šiame vaizdo siužete – kompiuterinis kosminio drebėjimo modelis.
