REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iš Afganistano pasitraukus beveik 2 tūkst. olandų taikdarių, nėra abejonių, kad šioje Pietvakarių Azijos šalyje, kurią savo priebėga pasirinko fanatiškiausi pasaulio islamistai, iki kitų Lietuvos Seimo rinkimų neliks ir 200 lietuvių kareivių. Olandijos kontingento atsitraukimą paskubino valdančiosios krikščionių demokratų partijos pralaimėjimas per Nyderlandų Karalystės parlamento rinkimus. Dabartiniai Lietuvos politinių reitingų lyderiai socialdemokratai, norėdami gauti daugiau vietų Seime, linkę į savo „šešėlinės Vyriausybės“ programą įtraukti pažadą tuoj pat baigti Lietuvos visuomenei nelabai suprantamą mūsų karių misiją Afganistane. Dėl tokių pačių priežasčių prieš 2008-ųjų metų Seimo rinkimus socialdemokratai panaikino visuotinę karo prievolę Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos Respublikos kareiviai kartu su kitais JAV vadovaujamos antiteroristinės koalicijos sąjungininkais Afganistane pasirodė 2002-aisiais. Nuo 2005 m. Lietuvos karių, statybininkų ir gydytojų būrys faktiškai administravo didelę Afganistano provinciją. „Ūkininko patarėjas" pabandė išsiaiškinti, ar praėjus keliems mėnesiams po to, kai lietuvių neliks Afganistane, suplyšus Lietuvos Vyriausybės dovanotoms antklodėms, prakiurus lietuvių namudininkų numegztoms pirštinėms ir sudilus lietuviškomis staklėmis išaustiems musulmoniškiems maldos kilimėliams, vietiniai kanapių ir opiumo aguonų augintojai beprisimins atvykėlius iš Šiaurės, kurie vengė pyktis su talibų smogikais ir visagaliais genčių vadais, remontavo mečetes, dalijo tadžikams, uzbekams, chazarams, puštūnams Lietuvoje išspausdintas Korano knygas ir stengėsi viešai nerodyti, kad yra krikščionys.

REKLAMA

Šiaurės maurai atliko savo vaidmenį?

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narys, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas abejoja, ar lietuvių kariai – specialiųjų operacijų dalinys „Aitvaras“ ir Goro provincijos atstatymo grupė - liks Afganistane iki 2012 metų, naujų Lietuvos Seimo rinkimų. „Antiteroristinės koalicijos sąjungininkai, ypač tie, nuo kurių žodžio labiausiai priklauso Afganistano operacijos likimas, dabar svarsto visus galimus variantus. JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) jau užsiminė, kad JAV kariai nuo 2011 m. liepos „pradės grįžti namo“ , o Afganistano provincijos viena po kitos bus atiduodamos valdyti patiems afganams. Nors oficiali valdžios perdavimo procedūrų tvarka dar nenustatyta, manau, lietuviai jau atliko savo vaidmenį. Goro provincija, kurią po užsienio intervencijų, pilietinių karų ir Talibano valdymo atstatinėjo Lietuva, - viena iš ramesnių, saugesnių Afganistano vietovių, joje gana sėkmingai įgyvendinami kai kurie civiliniai projektai. Galvoju, kad Goro provincija bus viena pirmųjų, kurioje ims visiškai tvarkytis patys afganai. Tai gali atsitikti kitais metais ar, galbūt, 2012-aisiais“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė J.Olekas.

REKLAMA
REKLAMA

Socialdemokratai turi atsitraukimo patirties

Europos Sąjungos kairiosios partijos paprastai pasisako prieš tarptautinę saugumo operaciją Afganistane. „Nuveikę svarbų darbą Afganistane, privalome atsakingai jį ir baigti. Mūsų sprendimas turėtų būti suderintas su grafikais, pagal kuriuos iš Afganistano pasitrauks kiti ISAF (Tarptautinėms saugumo palaikymo pajėgoms) priklausantys kariniai kontingentai“, - teigė J. Olekas, „Ūkininko patarėjo“ paklaustas, ar socialdemokratai į būsimųjų Seimo rinkimų programą įtrauks įsipareigojimą grąžinti lietuvių karius iš Afganistano. J. Olekas didžiuodamasis priminė, kad tuo metu, kai jis vadovavo Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariai pasitraukė iš Irako.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

LSDP pirmininko pavaduotojas J.Olekas sakosi Afganistane lankęsis kokius 7 kartus, susitikęs ir su Goro provincijos, ir su šalies vyriausybės atstovais. „Teko ir kišlakuose (kaimuose) kalbėtis su paprastais žmonėmis“,- pabrėžia J.Olekas. – Lietuvius jie tikrai prisimins pagarbiai. Už pagalbą mokykloms, ligoninėms. Mūsų gydytojai kiekvieną negaluojantį afganą apžiūrėdavo ir išgydydavo arba palengvindavo jų skausmus. Tokie dalykai įstringa į sąmonę ilgam“.

Talibai neįsileistų užsienio mokslininkų

Archeologijos projektų centro „Antiqua“ direktorė Daiva Luchtanienė 2007-2009 metais dalyvavo Lietuvos mokslininkų ekspedicijose į Afganistaną. „Buvo surengtos dvi paieškų ekspedicijos, o trečia išvyka – mokomieji paminklosaugos kursai afganams. Nemanau, kad, NATO kariams pasitraukus iš Afganistano, bus įmanomos kokios nors civilinės misijos į tą šalį. O jeigu dar į valdžią sugrįžtų talibai, tai jas apskritai tektų užmiršti“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė archeologė.

REKLAMA

Pasak D.Luchtanienės, lietuvių archeologų ekspedicijos į Afganistaną buvo svarbios ne tik šiai šaliai ar Lietuvai, bet ir praturtino pasaulio archeologiją. „Goro provincija archeologų žemėlapiuose buvo balta dėmė. Iki tol ten nebuvo nustatyta jokių istorijos ir kultūros paveldo paminklų. Atradome ir civilizuotai įregistravome net 20 tokių objektų. Mūsų sukurtas Goro provincijos archeologinių radinių registras buvo postūmis viso Afganistano istorijos paminklų registrui atsirasti. Lietuvos mokslininkams tai buvo pirmieji archeologiniai darbai užsienyje. Mums tai svarbiausias dalykas. Be to, skeptikus privertėme patikėti, kad Afganistanas – ne vien karas ir susišaudymai, bet ir mokslinė tiriamoji veikla“,- tvirtino D.Luchtanienė.

REKLAMA

Lietuvių radiniai islamistams neįdomūs

Pagal viduramžių įstatymus Afganistaną valdę islamistai talibai 2001-aisiais susprogdino Bamiano vietovėje stovėjusias dvi milžiniškas „pagonių stabo “ Budos statulas, nulipdytas VI amžiuje po Kristaus. „Jeigu talibai vėl įsigalėtų Afganistane, baiminuosi, kad Goro provincijoje prasidėtų masiniai nelegalūs kasinėjimai, karštligiškos aukso ir dirbinių iš brangiųjų metalų paieškos archeologinių tyrinėjimų vietose. Taip jau buvo Talibanui valdant 1996-2001 metais“,- svarstė D.Luchtanienė, „Ūkininko patarėjo“ paklausta, ar nebūgštauja, kad lietuvių archeologinius radinius, jeigu jie nebus iš Afganistano istorijos islamiškojo laikotarpio, sunaikins Alacho kariai. Archeologės nuomone, lietuvių ekspedicijos radiniai talibams nebūtų įdomūs: tai daugiausia negiliai po žeme rastos puodų šukės, jos dabar laikomos Goro provincijos administracinio centro Čagčarano kultūros departamente. „Greičiausiai islamistai mūsų radinius išmestų arba paliktų dulkėti tame pačiame kampe, kur jie guli iki šiol “, - galvoja D.Luchtanienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tikratikiai galanda peilius

Archeologė neabejoja, kad paprastiems afganams liks šviesus Lietuvos įvaizdis. „Goro provincijos kaimuose ne kartą buvome kviečiami pietų. Arbata mus vaišindavo net chazarai (Afganistane susiklosčiusi nuomonė, kad ši gentis labai nedraugiška). Afganai taip atsidėkojo už tai, kad gerbiame jų kultūrą, tikėjimą. Net grįžę namo, į Lietuvą, sulaukdavome telefono skambučių iš Čagčarano. Nors afganai kalbėdavo dari tarme, kurios nemokėjome, o mes – lietuviškai, bet vieniems kitus suprasti padėdavo „širdžių kalba“. Mūsų tyrinėjimai, radiniai paskatino afganus didžiuotis savo krašto praeitimi – jie suprato, kad gyvena ne kažkokioje laukinėje, tuščioje vietoje, kaimynines valstybes tedominančioje tik dėl savo strateginės padėties, bet senų kultūrinių, istorinių tradicijų šalyje“,- pakiliai apie naująjį, civilizuotą Afganistaną pasakojo D.Luchtanienė.

Tačiau paskui olandus iš šios šalies ruošiasi sprukti kanadiečiai, Vokietija jau irgi pavargo kariauti Afganistane, o talibai tyčiodamiesi linki visiems „kryžiuočiams“ (taigi ir lietuviams) nesustojant keliauti namo, kad galėtų likę vieni vėl pjaustyti ausis ir nosis prievarta už nemylimų vyrų ištekintoms „neištikimoms“ afganų moterims.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų