Nors valdžios atstovai kritikos Lietuvos bankui viešai nežarsto, Vyriausybė užsimojo trumpinti banko valdybos viešpatavimą ir mažinti atlyginimus. Baigiantis Reinoldijaus Šarkino kadencijai specialistai tvirtina, kad „sankcijos" pavėluotos, mat prievaizdai dešimtmečius dirbo ne Lietuvos, o būtent komercinių bankų naudai.
Viešpatauti bus sunkiau
Nors kalbos dėl Lietuvos banko neveiklumo prižiūrint komercinius bankus ir Lietuvos ekonomikos stabilumą netyla jau porą metų, Vyriausybė „taisyti" Lietuvos banko įstatymą ėmė tik vakar. Užsimota trečdaliu sumažinti atlyginimus Lietuvos banko vadovui, taip pat jo pavaduotojams, be to, trumpinti valdybos narių kadenciją iki 6 metų. Šiuo metu valdyba po paskyrimo gali viešpatauti 9 metus. Tiesa, paties pirmininko kadencija netrumpinama, motyvas – tam reikėtų keisti Konstituciją.
Šiuo metu, neatskaičius mokesčių, Lietuvos banko pirmininkas gali gauti apie 27 tūkst. litų algą. Tiesa, po kilusio skandalo, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė išsikvietė valdybos pirmininką R.Šarkiną „ant kilimėlio" pasiaiškinti dėl įvairių privilegijų, jis pats susimažino algą iki maždaug 13,5 tūkst. litų.
Pagal Vyriausybės siūlomą variantą R.Šarkino ir jo įpėdinio alga galėtų siekti „tik" apie 20 tūkst. litų. Valdybos narių – ne daugiau kaip 18 tūkst. litų. Tiesa, Vyriausybė kol kas šį klausimą atidėjo iki pirmadienio.
Pats R.Šarkinas nuomonės apie tokius karpymus nepareiškė – jis, pasak sekretorės, šiuo metu serga. Banko atstovas Mindaugas Milieška tvirtino, kad R.Šarkinas niekaip nevertina Seimo sprendimų. O kritika dėl neveiklumo – visiškai nepagrįsta.
„Mes tik vykdome priimtus teisės aktus. O pirmininkas yra sakęs, kad Lietuvos bankas darė viską, kokios buvo galimybės, numatytos teisės aktais. Bankų kontrolė buvo vykdoma", – tvirtino M.Milieška.
Karpymai nepadės
Lietuvos pramonininkų federacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas paaiškino, kad Lietuvos bankas puikiai atlieka vienintelę funkciją – tylomis stebi žlungančią ekonomiką.
„Lietuvos banko įstatyme pagrindinė jo funkcija – užtikrinti stabilumą. Bet 2005–2006 metais, kai pradėjo pūstis burbulas, Lietuvos bankas turėjo tik stebėtojo vaidmenį. Prasidėjus krizei ir šokinėjant kainoms, bankas toliau stebi. Verslo nuomone, bankas net nebando daryti įtakotos tiems procesams, bet sulaukia didžiulių pinigų. Tai yra brangiausias stebėtojas Lietuvoje", – sakė jis.
S.Besagirskas taip pat nusistebėjo, kad Vyriausybė užsiima formaliais problemų sprendimais – kadencijų trumpinimai ar atlyginimų mažinimai, anot jo, niekuo nepadės, mat didžiausias problemas kelia ne už kiek, kiek laiko, o kas užima Lietuvos banko kėdę.
„Negalėčiau tvirtinti, kad bankas korumpuotas. Tačiau požiūris į darbą – valdininkiškas", – sakė jis.
Prižiūrėtojai – nupirkti?
Danas ARLAUSKAS – Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas:
Bankas atsako už kainų stabilumą, bet jie šio proceso nevaldė. O jų paaiškinimai, kad jie tam neturi svertų, žemiau kritikos. Kiek teko būti Vyriausybės posėdžiuose, neprisimenu, kad R.Šarkinas ten būtų nors kartą išsakęs poziciją ar įspėjęs dėl problemų premjerą. Keisčiausia, kad Lietuvos bankas net pats pripažino, kad Lietuvoje susikūrė oligopolinė Skandinavijos bankų sistema, kuri kelia pavojų ekonominei situacijai. Būtų galima įdėmiau panagrinėti valdybos narių sąsajas su švedišku kapitalu, galbūt kai kas paaiškėtų. Nes tiek ponas Šarkinas, tiek už komercinių bankų priežiūrą atsakingi asmenys nenori nieko klausytis apie realią situaciją.
Ignas JAČAUSKAS
