Deklaruodama susirūpinimą piliečių saugumu, valdžia leidžia milijonus vaizdo stebėjimo sistemoms gatvėse. Žmonės stebimi troleibusuose, net vaikus kai kuriose mokyklose seka vaizdo kameros. Tačiau iki šiol niekas nepasivargino pateikti argumentų, kokią naudą visuomenei duoda toks rūpestis, aukojantis piliečių privatumą.
Sekami ne tik nusikaltėliai
Lietuvoje ruošiamasi elektroninėmis priemonėmis sekti nuteistuosius, mat laikyti juos laisvės atėmimo vietose labai brangiai kainuoja. Be to, taikant elektronines stebėjimo priemones, pavyzdžiui, apyrankes, nuteistasis turės galimybę dirbti ar mokytis, gyventi šeimoje, padengti savo nusikaltimu padarytą žalą ir, žinoma, mokėti mokesčius.
Vyriausybės pateiktus teisės aktų projektus, kuriais siūloma įteisinti elektroninių stebėjimo priemonių naudojimą nusikaltėliams stebėti, dar turės įteisinti Seimas.
O jokių nusikaltimų nepadariusiems piliečiams, net vaikams mokyklose, ligoniams poliklinikose, stebėti Seimo sprendimo nereikia. Mat šis stebėjimas įvardytas kaip priemonė viešajam saugumui užtikrinti. Bet kuri įstaiga, jei tik turi pinigų, gali įsirengti vaizdo stebėjimo sistemą.
Pinigai skirti, rezultatai abejotini
Vilniuje apie 100 vaizdo kamerų buvo įrengta dar prieš porą metų. Policija teigia sulaikiusi ne vieną viešosios tvarkos pažeidėją remdamasi stebėjimo sistemos užfiksuotais vaizdais. Tačiau rimti nusikaltimai kamerų stebėjimo lauke nedaromi, juolab kad perspėjimas apie vykdomą teritorijos stebėjimą turi būti iškabintas viešai.
Sostinės valdžia pernai vykdė eksperimentą įrengusi skaitmenines kameras 15-oje Vilniaus troleibusų. Nors ši technikos naujovė nepadėjo sučiupti nė vieno kišenvagio, sutramdyti nė vieno chuligano, ketinimų už 1,5 mln. litų įrengti keleivius stebinčias kameras ir kituose troleibusuose neatsisakyta.
Dar daugiau - savivaldybė nusprendė už 100 tūkst. litų pirkti net skraidantį filmavimo ir fotografavimo įrenginį. Ką jis stebės ir fiksuos, kas naudosis jo surinkta medžiaga, dar neaišku. Bet tokia skraidanti “akis" gali užmesti žvilgsnį net ir į 16-ame aukšte esantį kažkieno miegamąjį.
Daugiau žalos nei naudos
Mokyklose įrengtos vaizdo kameros, pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotojos Dijanos Šinkūnienės, gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
“Kokią įtaką vaizdo stebėjimo įrangos naudojimas daro besiformuojančiai asmenybei, kaip jaunas žmogus reaguos į tai, kad jis yra stebimas? Mokiniai neturėtų jaustis kontroliuojami, būti persekiojami, stebimi daugiau, negu iš tikrųjų reikia pagrįstiems tikslams", - sako D.Šinkūnienė.
Jos nuomone, stebėti galima būtų mokyklos teritorijoje, kieme, apsaugant pastato perimetrą.
“Tačiau pačiose mokyklose reikėtų stengtis ieškoti kitų priemonių ir vengti vaizdo stebėjimo, nenaudoti vaizdo stebėjimo sukauptų duomenų, nes tai galėtų daryti neigiamą įtaką mokiniams, jų asmenybės formavimuisi", - sakė D.Šinkūnienė.
Specialistė nesižavi ir valdžios ketinimais įrengti vaizdo kameras viešajame transporte. Anot jos, reikėtų labiau saugoti privatumą, pavyzdžiui, galbūt pakaktų filmuoti vaizdą tik tuomet, kai vyksta incidentai.
“Galbūt tas vaizdo stebėjimas kiekvienoje transporto priemonėje nebūtinas, gal pakaktų pasirinkti pavojingiausius maršrutus ar stebėti nakties valandomis", - svarstė D.Šinkūnienė.
