REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rugpjūčio 13 – oji, šeštadienis. Niūrus ir apsiniaukęs Klaipėdos dangus, tačiau drąsiausi ir aktyviausi, būsimieji KU studentai ėmėme rinktis į Senąją perkėlą. Čia mūsų jau laukė žygio organizatoriai – Klaipėdos universiteto sirgalių klubas „Baltijos žaibas“ nariai.

REKLAMA
REKLAMA

Apie 10.00 valandą ryto 24 žygio dalyviai pradėjome vieną įsimintiniausių kelionių savo gyvenime. Autobusu pasiekėme Nidą. Nepatikėsite, tačiau vos atvykusius mus pasitiko saulė. Vairuotojo pajuokavimu, ji užsakyta kaip tik mums. Tad nieko nelaukę pradėjome žygiuoti. Dauguma žinome, jog didžiausios Lietuvoje kopos yra Kuršių Nerijoje, o aukščiausia iš jų – Parnidžio kopa. Ji ir buvo pirmasis mūsų tikslas. Įkopę į ją prisėdome prie saulės laikrodžio ir plačiau susipažinome. Kiekvienas apie save po keletą žodžių: vardas, studijų kryptis, gimtasis miestas, pomėgis. Kaip ir reikėjo tikėtis dominavo Klaipėdos regiono jaunimas. Žygyje susipažino įvairių studijų programų studentai: psichologai, filologai, pedagogai, inžinieriai, istorikai ir t.t. Nors ir skyrėsi specialybės, tačiau visus vienijo bendras pomėgis – sportas. Trumpai pailsėję ir įsiamžinę žygiavome toliau. O toliau mūsų laukė Nidos miestelis, Maestro Vytauto Kernagio skulptūra, švyturys, iki kurio, beje, teko paklaidžioti.

REKLAMA

Tris valandas praleidę Nidoje tęsėme savo kelionę. Pasibaigus asfaltuotai kelio dangai prasidėjo tikrasis žygis. Nuo Urbo kalno, ant kurio yra švyturys, pasukome į pušynus. Kaitri saulė, 27˚C, jokio vėjo. Negalima pamiršti dar vienos malonios detalės – ant nugarų nelengvos kuprinės. Vedami „Baltijos žaibo“ senbuvio ir Klaipėdos universiteto absolvento, Sauliaus Razmo užkopėme ant Angių kalno. Po jo laukė panašaus aukščio Giedružės kalnas.

REKLAMA
REKLAMA

Po pirmųjų pasivaikščiojimų nelygiais paviršiais pasukome Baltijos jūros link. Gavome taip reikiamą ir laukiamą poilsio valandėlę. Pavalgėme, išsimaudėme, pažaidėme futbolą. Kai kurie, labiausiai pavargę, poilsio laiką praleido turiningai – ilsėjosi. Ir neapsiriko, nes vos tik grįžę į miško kelią ilgai juo pasidžiaugti negalėjome. Prieš mūsų akis Vacekrugo kalnas( Senosios smuklės kopa). Tai pati aukščiausi Kuršių Nerijoje apželdinta kopa. Jos aukštis 67,2 m. Negalima nepaminėti, jog prieš mūsų akis nieko daugiau kaip kalnų pušys. Jokios properšos, jokio kelio... Jį teko susikurti patiems. Nubrozdintais keliais, pilnais plaukais spyglių ir kraujuotomis rankomis pasiekėme viršūnę. Galiu drąsiai teigti, jog buvo verta. Atsiveria įspūdingo grožio panorama. Nepamatęs – nesuprasi, todėl net neverta aprašyti jos grožio. Nusileidę žemyn netoliese pamatėme dviračių taką. Juo ir sugrįžome į Preilą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsikvėpę ir pasipildę maito atsargas išėjome ieškoti stovyklavietės. Saugodamiesi dilgėlių ir gindamiesi nuo uodų įveikėme dar tris kilometrus ir pasukome prie jūros. Virš mūsų galvų ėmė kauptis lietaus debesys, tad turėjome du pasirinkimus: miegoti miške, pušų užuovėjoje, bet su skruzdėmis arba prie jūros. Antru atveju būtume rizikavę miegoti po lietumi. Galiu pasidžiaugti, jog nelijo ir mes pasirinkome pastarajį variantą. „Baltijos Žaibo“ vadai pirmą kartą buvusius žygyje maloniai nustebino – pakrikštijo. Ši procedūra ilgai netruko, tačiau visiems sukėlė daug juoko. Po jų sekė žaidimai, maistas, dainos ir beabejo, miegas.

REKLAMA

Ryte vienas po kito prabudome ir ilgai netinginiavę, susirinkę daiktus pradėjome antrą žygio dieną. Norėdami sunkumų, žygį ir vėl tęsėme mišku. Po keleto kilometrų mūsų laukė Skirpstų kopa ir dar baisesni krūmynai. Įžengus į juos kelio atgal nebėra. Sukandus dantis ir apsiginklavus kantrybe tenka eiti toliau. Mums ne kliūtis ir ši kopa, tad laimingai pasiekėme kelią ir parėjome į Pervalką. Daugelio iš mūsų tikslas įvykdytas, tad įsėdę į autobusą grįžome į Smiltynę. Keturi ištvermingiausi dalyviai ją pasiekė savomis kojomis.

REKLAMA

Žygis baigtas. Liko prisiminimai, nuotraukos, šiek tiek nuovargio ir naujų draugų kontaktai internetinėje erdvėje. Tai buvo trečiasis ,,Baltijos žaibo'' žygis, bet pasak organizatorių, vienas sunkiausių ir įsimintiniausių. Belieka su nekantrumu laukti kitų metų ir naujų žygio dalyvių!

Edita Grikšaitė

Klaipėdos universiteto

Lietuvių kalbos ir režisūros studijų pirmakursė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų