Lietuvos žemė – tautos gyvenimo vieta ir valstybės teritorija nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ar jos piliečiams. Dabar veikiančios Konstitucijos pataisos ir tarptautiniai įsipareigojimai dėl žemės pardavimo yra abejotini, nes tam nebuvo tautos valios, teigia iniciatyvinė grupė, susibūrusi ginti Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams.
„Lietuviai ilgiausiai Europoje išsaugojo žemės, o ne ideologijos valstybę. Žemė - tai mūsų Šventas raštas. Todėl mes, čia pasirašiusieji, teigiame, kad žemės pardavimas ar kitoks perdavimas užsienio šalių piliečiams ar įmonėms, išskyrus nuomą, pažeidžia valstybės teritorijos vientisumą ir gali būti vertinamas tik kaip Tėvynės išsižadėjimas ir net išdavimas“, - rašoma referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatorių kreipimesi į Lietuvos žmones. Šiuo referendumu siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvos piliečiai nori, kad jų žemė atitektų svetimšaliams.
„Tik tuo referendumu išreikšta nuomonė galės tapti įstatymu. Visus Lietuvos piliečius telkiame šiam svarbiausiam sprendimui„, - citavo iniciatyvinės grupės koordinatorius, ūkininkas ir žurnalistas Pranciškus Šliužas naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Žemė Lietuvos - Šventas raštas“.
Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi - filosofai Arvydas Juozaitis, Algirdas Patackas, Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis, dailininkas Aloyzas Stasiulevičius, gydytoja ir rašytoja Filomena Taunytė, sportininkas Žydrūnas Savickas ir kt.
„Tiktai visuotinis referendumas galėtų atsakyti į šį svarbiausią klausimą, ir tik tuomet galime daryti išvadą, ar Lietuvos tauta nusprendė save susinaikinti ir sunaikinti valstybę per vadinamuosius savo atstovus. (...) Konstatuoju faktą, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija šiuo metu yra patvarkyta taip, kad ji veda valstybę ir tautą į visišką pražūtį. Mes tikimės, kad referendumas būtų šioks toks ženklas visai Europai ir gal net pasauliui parodant, kad lietuvių tauta dar nėra absoliutūs... veršiai", - referendumo idėją apibūdino P. Šliužas.
„Esu buvusi Australijoje - ten žemė neparduodama net Australijos piliečiams, bet tik nuomojama 99 metams. Kiek man žinoma, palestiniečiai pradėjo pardavinėti savo dykvietes žydams ir dabar turim žydų valstybę, bet nebeturim palestiniečių valstybės. Man baisu, kad tas pat neatsitiktų ir Lietuvos piliečiams. (...) Pažiūrėkite, nei Lenkija, nei Baltarusija nepardavinėja savo žemės, pas juos visa žemė dirbama. Pas mus žemės nedirbamos, jos šiuo metu telkiamos oligarchų rankose ir yra jų nuosavybė, ir tie žmonės laukia tų gerų laikų, kada galės jas urmu parduoti užsieniečiams“, - kalbėjo gydytoja, žurnalistė F. Taunytė.
„Tegul tie mūsų žemės pardavinėtojai, perpardavinėtojai galų gale pradeda dirbti savo žemę, kuri šiuo metu usnimis apaugusi, tegul galų gale pradedamas gerbti valstietis, kuris pragyvena iš savo 3 hektarų žemės. Tegul Seime sėdintys galvoja, kaip tvarkyti reikalus, kad mūsų žemė nebūtų atiduota veltui. Galų gale su žeme būsime parduoti ir mes", - negailėjo karčių žodžių F. Taunytė.
Verslininkas Romas Kaulinis primena, kad Lietuvai stojant į Europos Sąjungą viena iš sąlygų buvo įsipareigojimas leisti parduoti žemę užsieniečiams.
„Dabar liko paskutiniai treji nepilni metai, ir tai pradės vykti. Nuo to laiko man pasidarė labai baisu, kalbėdamas su artimais žmonėmis suvokiau tragišką situaciją, kad žmonės iš tikrųjų į žemę žiūri kaip į daiktą, kaip į prekę ir nesuvokia, kad žemės pagaminti mes negalime. Žiūrėti į žemę kaip į prekę yra nusikaltimas, įžūlus, atviras plėšimas, piktybiškas tautos naikinimas. Vienintelis būdas šiai beprotybei sustabdyti - šviesti žmones ir jiems aiškinti, kad žemė nėra prekė, kad žemė priklauso tautai - tai yra tautos žemė, per amžius išsaugota, atkovota, krauju apšlakstyta. Tai yra paveldas, mūsų protėvių paliktas mums, jis priklauso visoms ateities kartoms", - kalbėjo R. Kaulinis.
Pasak P. Šliužo, lapkričio mėnesį Kaune numatomas žemės gynėjų suvažiavimas, į kurį bus kviečiami visi suinteresuoti žmonės, kurie galėtų talkinti referendumo iniciatoriams ir rengėjams.
„Kviečiu išlikusius žmones, kurie suvokia realiai situaciją, tokiu taikiu būdu šiuo metu pasipriešinti artėjančiai okupacijai. Jeigu niekas nereaguos, pūsime prieš vėją kitomis dumplėmis“, - žadėjo P. Šliužas.
Šių metų pradžioje Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimo užsienio piliečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo Lietuvoje dar trejiems metams. Europos Komisijai patenkinus šį prašymą, užsieniečiai Lietuvoje žemės negali pirkti iki 2014 metų pavasario.
