REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Dažnai nesuprantu, kodėl žmonės neišnaudoja galimybių keliauti dirbti į užsienį – juk jei kažkas nepatiks, visuomet galima grįžti namo“, – sako Colinas Smithas, Honkonge sėkmingai dirbantis kompanijos „Orchard Capital Partners Limited“ teisininkas. Vyriškis gali pasigirti nemenka darbo užsienyje patirtimi, kuria sutiko pasidalinti su „Bbc.co.uk“. Teisininkas ir kiti kalbinti specialistai pasakoja apie karjeros plėtojimo užsienyje perspektyvas, būtinus dalykus, kuriuos reikėtų atlikti prieš iškeliaujant dirbti svetur, bei organizacines priemones, kurios palengvintų įsidarbinimą užsienyje.

REKLAMA
REKLAMA

Kontrolinis užduočių sąrašas

Įsidarbinimas užsienyje daugeliui gali atrodyti nepriimtinas vien dėl krūvos organizacinių iššūkių, kuriuos kelia tvarkingas pasiruošimas kelionei ir naujam darbui. Pirmosios organizacinės užduotys, kurias yra būtina atlikti prieš persikraustant į naują šalį ir darbovietę, yra kelionės vizų susitvarkymas, apsigyvenimo vietos suradimas ir savo daiktų perkraustymas.

REKLAMA

Smitho teigimu, svarbiausia yra susitvarkyti kelionės vizą . „Tai pirmasis dalykas, kurį turite atlikti. Žinoma, jei keliatės kartu su visa jus įdarbinusia kompanija, tuomet tokius reikalus greičiausiai sutvarkys jūsų darbovietė“, – paaiškina Smithas. Jei darbuotojas iš savo kompanijos migruoja į kitą, užsienyje esančią, kompanijos atstovybę, tuomet pati kompanija greičiausiai užsiims darbuotojo kelionės organizavimu, padengs tam tikro laikotarpio apsigyvenimo išlaidas ir pasirūpins daiktų pergabenimu.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi net jei kompanija smarkiai prisideda prie išvykstančio darbuotojo reikalų tvarkymo, pačiam darbuotojui greičiausiai vis vien lieka veiklų, kuriomis jis turėtų pasirūpinti savarankiškai. „Jums teks susirasti telefono ir interneto paslaugų tiekėjus, pasirūpinti transportu ir atvykimo iki naujosios darbovietės galimybėmis“, – aiškina Smithas.

Didžioji dalis tarptautinių kompanijų išvykti ketinantiems darbuotojams sudaro specialų kontrolinį užduočių sąrašą, kuriame yra tiksliai apibrėžiama tai, ką darbuotojas turėtų atlikti iki persikraustydamas į naująjį kompanijos padalinį užsienyje. Be to, tokius rūpesčius gali sutvarkyti ir specialiai tam susikūrusios darbuotojų persikraustymu besirūpinančios kompanijos, padedančios savo konsultacijomis ir praktine pagalba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Besivystančios rinkos

Vienas tokiu darbuotojų persikraustymu besirūpinančios kompanijos „Hays“ atstovų teigia, jog darbuotojų migracija teigiamai veikia tiek besivystančių rinkų būklę, tiek pačios kompanijos veiklą. Besivystančioje Pietų Amerikos rinkoje kompanija „Hays“ per penkerius metus atidarė septynias atstovybes, besirūpinančias migruojančių specialistų persikraustymu.

Kompanijos atstovas Duarte Ramosas teigia, kad specialistų migracijos tendencija yra paaiškinama vietinių kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. „Vietinės švietimo sistemos nesugeba patenkinti augančios kvalifikuotų darbuotojų paklausos. O Pietų Amerikoje ekonomikos vystosi sparčiai – kas metus paauga po 5–6%“, – situaciją paaiškino ponas Ramosas. „Visgi žmonės Europoje ir Pietų Amerikoje išlieka pakankamai sėslūs, jiems vis dar priimtinesnis parapijietiško gyvenimo būdas. Tad specialistų migracija nėra pakankamai didelė netgi konkrečios valstybės viduje, jau nekalbant apie darbuotojų persikėlimą į užsienio valstybes“, – įžvalgomis dalinosi Ramosas.

REKLAMA

Persikraustymo eiga ir kaina

Ramoso teigimu, jo kompanija migruojantiems darbuotojams gali suteikti begalę patarimų, bet daugeliui darbuotojų persikraustymas į užsienio šalį atrodo vis dar pernelyg bauginantis procesas. „Nuo ko pradėti? Tai sudėtinga. Yra parengiamas bent 200 užduočių sąrašas, kuris apima visas veiklas, reikalingas sėkmingam persikraustymui ir įsikūrimui: tai ir logistinių kompanijų paieška, ir vietinės teisinės sistemos išnagrinėjimas, būtinas siekiant išmanyti teisinius ribojimus, ir dar daug visokių veiklų“, – pasakoja Ramosas.

REKLAMA

„Viskas turi būti kruopščiai koordinuojama, nuo rūpinimosi asmeninio gyvenimo sąlygomis iki šalies teisinio reguliavimo suvokimo“, – aiškina Ramosas. Pono Smitho teigimu, darbuotojų persikraustymas atsieina nemažai finansinių išlaidų. „Tai kainuoja apie 5000–10000 JAV dolerių. Kompanijos dažniausiai nepadengia visų šių išlaidų. Brangiausiai kainuoja daiktų perkraustymas – nors pats pergabenimas nėra itin brangus, bet daug pinigų pareikalauja draudimo išlaidos“, – sako Smithas. „Daiktai retai kada sudūžta ar yra sugadinami, kita vertus, yra rizikuojama visu savo gabenamu turtu, jei daiktus transportuojantis laivo konteineris kokiu nors būdu netyčia dingtų“, – paaiškino Smithas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Svarbiausi patarimai

Visus specialistų vardijamus patarimus galima išskirti į tris esminius principus. Pirma, reikalinga gerai išmanyti naująją aplinką – valstybę, į kurią į persikeliama dirbti. Tai apima tiek vietinės kultūros ir kalbos išmanymą, tiek teisinės sistemos ir visuomenės normų suvokimą.

Antra, į persikraustymo procesą reikalinga įtraukti ir savo šeimos narius. Trečia, yra būtina nuolatos stebėti persikraustymo ir įsikūrimo procesą arba pasirūpinti, jog kažkas imtųsi tai kruopščiai atlikti už jus.

REKLAMA

Pono Smitho teigimu, visa persikraustymo ruoša gali atimti itin daug jėgų, tad visai išmintinga būtų susirasti žmogų, kuris asmeniškai pagelbėtų tvarkant persikraustymo reikalus. „Reikėtų gero sekretoriaus. Tokie pagalbininkai jums itin pasitarnautų – užduotis, kurias naujojoje aplinkoje atliktumėte per keletą dienų, tokie žmonės galėtų sutvarkyti per kelias valandas. Tokie pagalbininkai galėtų padėti susitvarkyti jūsų naujųjų namų ūkį ir supažindinti su gyvenamąja aplinka“, – patarinėja Smithas.

Ramoso manymu, persikėlimo į naująją darbovietę sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo to, kokiu mastu į šį procesą yra įtraukiami darbuotojo artimieji ar šeimos nariai. „Pirmiausia į šį procesą turite įtraukti savo šeimos narius. Juk turite kartu pasirūpinti, jog jūsų gimtinėje paliekamas nekilnojamas turtas būtų išnuomotas ar parduotas. Žinoma, visada į svečią šalį galite vykti vienas, bet tokiu atveju savo artimuosius matysite vieną ar du kartus per metus. Jei tam nėra kokios nors itin rimtos priežasties, geriau taip nesielkite“, – patarė Ramosas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų