REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pareigūnų išvarymo planas pavyko

Prokurorai pareiškė įtarimus penkiems buvusiems ir esamiems policijos pareigūnams dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo. Įtarimai pareikšti remiantis Drąsiaus Kedžio draugo Mindaugo Žalimo parodymais.

REKLAMA
REKLAMA

Spręs teismas?

Kad byla dėl įtariamo informacijos slėpimo greitai pasieks teismą, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas sakė jau prieš mėnesį. Tačiau kol kas ši byla tebėra prokuratūroje ir kaltinamasis aktas dar nesurašytas. Įtarimai pateikti buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam laikinajam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui Tomui Ulpiui, Lietuvos kriminalinės policijos biure tebedirbančiam skyriaus viršininkui Emiliui Damukaičiui, operatyviniams darbuotojams Dariušui Sinkevičiui bei Vitalijui Vitkovskiui.

REKLAMA

Kai kurie „Akistatos“ kalbinti pareigūnai, nepanorėję būti paviešinti, sakė, kad abejoja, ar teisme pavyks įrodyti tų pareigūnų kaltę. O tas visas Mindaugo Žalimo sukeltas skandalas buvęs tam, kad iš darbo būtų pašalinti per daug aktyviai dirbantys ir per daug žinantys pareigūnai. Buvo užsimota ne tik prieš minėtuosius policijos darbuotojus, bet ir prieš Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Ramutį Jancevičių, ir prieš Kriminalinės policijos biuro vadovą Algirdą Matonį. Pastarasis net pripažintas specialiuoju liudytoju. Dažniausiai tokie liudytojai tampa įtariamaisiais, bet šį kartą A. Matonio statusas kol kas nepakeistas.

REKLAMA
REKLAMA

Apkaltino pareigūnus

Priminsime, kad ikiteisminis tyrimas dėl Policijos departamento pareigūnų tarnybos pareigų neatlikimo buvo pradėtas, kai pernai lapkritį į dienos šviesą išlindo ir pradėjo duoti parodymus slaptasis liudytojas Mindaugas Žalimas.

D. Kedžio draugu prisistatęs M. Žalimas kreipėsi į žiniasklaidą ir pareiškė, kad esąs pranešęs policijos generalinio komisaro pavaduotojams Visvaldui Račkauskui bei Algirdui Stončaičiui ir tuometiniam Kriminalinės policijos biuro pareigūnui Tomui Ulpiui apie D. Kedžio ketinimus 2009-ųjų rudenį nušauti savo dukters motiną Laimutę Stankūnaitę, jos seserį Violetą Naruševičienę, Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių ir buvusį politiko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą. Visus juos D. Kedys kaltino pedofilija – neva kad seksualiai išnaudoję jo dukterį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

M. Žalimas iš pradžių teigė, jog su policijos operatyvininkais esąs bendravęs ne kartą. Pastarieji buvę puikiai informuoti ir apie žudynių laiką, ir apie tam tikslui paruoštą baltą autobusiuką su kelininkų logotipais – į jį D. Kedys planavęs sumesti pirmųjų 4 nužudytųjų kūnus ir palikti Šilainių mikrorajone. Pats ketinęs pasislėpti šalia Vilniaus – to paties M. Žalimo tam tikslui suieškotame sodo namelyje. D. Kedys net įdavęs 3 krepšius su daiktais, kad M. Žalimas juos iš anksto nugabentų į sodo namelį, ir prašęs surasti žmogų, kuris už atitinkamą atlygį, kol slapstysis, karts nuo karto atneštų jam maisto.

REKLAMA

Vis dėlto, anot liudytojo M. Žalimo, policija nė piršto nepakrutinusi, kad apsaugotų žmones. Spalio 5-osios rytą D. Kedys niekieno netrukdomas nušovė teisėją J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę. Kiti žmonės, kuriuos planuota nužudyti, tuo metu liko gyvi tik dėl to, kad skubėdamas žmogžudys padarė avariją ir jam teko sprukti.

Skirtinga informacija

Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad M. Žalimas kartais kalba vienaip, kartais – kitaip. Kad ne viskas, ką jis papasakojo, yra teisybė, parodė ir patikrinimas melo detektoriumi.

REKLAMA

T. Ulpis pripažino, kad M. Žalimas tikrai buvo kreipęsis į Policijos departamentą. Apie tai liudijo ir kiti operatyviniai darbuotojai. O jau apie tai, kokią informaciją policijai jis pateikė, kalbama skirtingai.

Aišku tik viena – ta informacija išvertė iš postų kelis policijos pareigūnus, pagal ją į areštinę buvo uždaryti D. Kedžio draugas Raimundas Ivanauskas ir jo sugyventinė Eglė Barauskaitė. Pastaroji buvo išleista po 10 dienų, o štai rimtais negalavimais besiskundžiančiam R. Ivanauskui tardymo izoliatoriuje teko praleisti kelis mėnesius. Tik itin pablogėjus sveikatai jam buvo pakeista kardomoji priemonė. Prokurorai surinko pakankamai duomenų, iš kurių galima įtarti, kad R. Ivanauskas žinojo apie D. Kedžio planuojamas žmogžudystes ir galbūt bendrininkavo jas vykdant.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš pradžių M. Žalimas tvirtino, kad informaciją apie D. Kedžio ruošiamus nužudymus jis perdavęs tuometiniam generalinio komisaro pavaduotojui V. Račkauskui ir tuo metu Kriminalinės policijos biuro viršininko pareigas laikinai einančiam T. Ulpiui. Po kurio laiko, M. Žalimą apklausiant teisme, pasirodė, kad V. Račkausko jis nėra nė regėte regėjęs. Prokuroras Ž. Radišauskas yra sakęs, kad V. Račkauskas klastojęs vidaus dokumentus.

O kad T. Ulpis neva nieko nedaręs, irgi kažin ar teisybė. Gavęs informaciją jis kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir su vyriausiuoju prokuroru R. Jancevičiumi aptarė esamą situaciją.

REKLAMA

Pareigūnų raportas buvo atiduotas D. Kedžio pareiškimą dėl jo dukters galimo tvirkinimo tuomet tiriančiam apygardos prokurorui Nerijui Bieliauskui. Buvo imta klausytis D. Kedžio pokalbių telefoninių , tik vertingos informacijos neišgirsta.

M. Žalimas dar apkaltino pareigūnus galbūt pradanginus 70 000 dolerių, kuriuos D. Kedys jam perdavęs, kad vėliau turėtų lėšų ir galėtų slapstytis. Ši informacija irgi, atrodo, buvo melaginga.

Nepasitvirtino ir M. Žalimo kalbos, kad D. Kedį žudyti skatinusi jo sesuo teisėja Neringa Venckienė. Savo ruožtu ji tas kalbas pavadino nesąmone. Generalinis prokuroras Darius Valys buvo minėjęs, kad galbūt reikės N. Venckienę apklausti, tačiau į Seimą taip ir nesikreipė. Pati teisėja N. Venckienė niekieno nekviečiama buvo nuėjusi į prokuratūrą ir pasakiusi savo nuomonę.

REKLAMA

Sumuštas baltarusis

Apkaltinus pareigūnus, žiniasklaida ėmė kedenti ir patį M. Žalimą.

TV3 televizijos žurnalistė Rūta Janutienė, kad parodytų, koks niekšas esąs tas slaptasis liudytojas, susirado net M. Žalimo moterį, su kuria jis gyveno.

BTV televizijos tikslas buvo kiek kitoks. „Lietuvos žinių“ tyrimo“ laidoje M. Žalimas buvo parodytas kaip padorus žmogus, kuriuo galima pasitikėti. Bent jau taip sakė Lietuvos galiūnas Vidas Blekaitis, panašiai kalbėjo ir buvę jo bendradarbiai.

LNK televizijos žurnalistas Virginijus Gaivenis, į kurį kreipėsi M. Žalimas, iš pradžių jį labai gynė ir kaltino pareigūnus. Kiek vėliau jo tonas irgi pasikeitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daugeliui kyla klausimas – kur M. Žalimas buvo porą metų, kodėl jis tylėjo ir prabilo tik tada, kai jam ėmė svilti padai ir kitoje byloje ėmė grėsti net 10 metų laisvės atėmimo?

M. Žalimas dirbo Vilniaus naktinio klubo „Olialia“ apsaugininku. Vieną naktį tame klube buvo sumuštas Baltarusijos pilietis Viačeslavas. Šis jaunas vyras mokėsi Vilniuje, gyveno šalia klubo, jame lankydavosi ir buvo pagarsėjęs priekabumu. Kalbama, kad jo tėvas esąs iš prezidento Aliaksandro Lukašenkos aplinkos. Kai Viačeslavas buvo sumuštas, jo tėvas buvo atvykęs į Vilnių ir pažadėjo nemažą pinigų sumą tiems, kurie padės išaiškinti sūnaus skriaudikus.

REKLAMA

Pradėjus tyrimą, kaltinimai sumušus Viačeslavą buvo pateikti M. Žalimui ir dar vienam apsaugos darbuotojui, kuris tą dieną talkino apsaugininkams. Iš pradžių kalbėta, kad kaip tik pastarasis smogęs baltarusiui, o po kurio laiko kaip įtariamasis liko vien M. Žalimas. Taigi atseit M. Žalimas dėl to supykęs ir ėmęs įdavinėti pareigūnus, kurie jam nenorėję padėti.

Dabar galima teigti, kad liudijimas prieš pareigūnus, ko gero, jam ir padėjo – praėjusią savaitę pranešta, kad prokurorai M. Žalimą atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už žiaurų Baltarusijos piliečio sumušimą.

REKLAMA

Griaunama sistema

Vis dėlto, ko gero, M. Žalimo netikėto liudijimo prieš pareigūnus priežastys yra gilesnės nei kerštas teisėsaugininkams. Teisūs, matyt, tie, kurie sako, kad tokio liudytojo rankomis bandoma kiek įmanoma susilpninti policijos struktūras. Ar tai daro Valstybės saugumo departamentas, ar kažkuri kita struktūra, vargu ar sužinosime, tačiau kad tai daroma gana kryptingai – puikiai matyti.

Taigi daug nuveikęs triuškinant organizuotas gaujas V. Račkauskas išguitas iš Policijos departamento. Tai bandyta padaryti ir su vienu geriausių kriminalistų A. Matoniu. Na, o Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą sukūręs, jam vadovavęs ir Tulpinius, Gaidjurginius, kitas banditų gaujas padėjęs iki gyvos galvos įkalinti Algimantas Kliunka – taip pat jau tik advokatas.

REKLAMA
REKLAMA

Panašiai atsitiko ir su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovais. Tuometis vidaus reikalų ministras R. Palaitis FNTT direktorių Vytautą Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą iš pareigų atleido remdamasis Saugumo departamento medžiaga. Nors dėl šio sprendimo vėliau teko atsistatydinti ir pačiam R. Palaičiui, dabar FNTT vadovauja Kestutis Jucevičius, į šį postą atėjęs supainiodamas viešuosius ir privačiuosius interesus. Tai nustatė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, bet direktorius kol kas kėdės nepalieka.

Matyt, kažkam labai naudinga, kad aukštus teisėsaugos struktūrų postus užimtų susikompromitavę ar „kišeniniai“ pareigūnai. O šiuos visada galima paspausti, kad nekištų nosies kur nereikia.

P. Kurmelis

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų