Net trečdalis tyrimų bendrovės „RAIT“ apklaustų šalies gyventojų atsisakytų bendrauti su šizofrenija sergančiais žmonėmis. Psichiatras Arūnas Germanavičius sako, kad žmonės dažniausiai pasikliauja mitais, kad tokie asmenys yra nenuspėjami ar agresyvūs. Tačiau, anot docento, sergantieji šia liga patys dažniausiai tampa smurto ar prievartos aukomis.Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas dr. A. Germanavičius teigia, kad šizofrenija pasireiškia jauno amžiaus žmonėms. Ligos simptomai sergantiesiems sukelia stresą ir kančią. Aplinkinių požiūris į šią ligą ir stereotipai apie sergančiuosius apsunkina jų galimybes adaptuotis visuomenėje.
Tačiau psichiatras tvirtina, kad daugelis sergančiųjų šizofrenija gali surasti savo nišą darbo rinkoje ir gyventi kokybišką gyvenimą.
Kokia liga yra šizofrenija?
Šį terminą sukūrė šveicarų psichiatras Eugenas Bleuleris. Jis apibūdino šią ligą kaip lėtinį, ilgalaikį jaunų žmonių susirgimą, kuris pasireiškia kliedesiais, atitolimu nuo realybės. Taip pat labai ryškūs būna mąstymo sutrikimai, daromos klaidingos išvados apie supančią realybę ir apie patį save. Tai gali būti susiję su, pavyzdžiui, įsivaizdavimu, kad kiti žmonės nori pakenkti arba kad kiti žmonės persekioja, nuodija arba kokiomis nors bangomis žaloja, daro kitokį neigiamą poveikį kūnui arba psichikai.
Šizofrenijos metu pasireiškia haliucinacijos. Neretai jos pasireiškia klausos srityje. Gali būti regos arba uoslės haliucinacijos. Taip pat kartais pasireiškia ir įvairiais kūno pojūčiais: kaip elektros pojūčiais arba kitokiais, dažniausiai labai nemaloniais jutimais. Pacientus visi tie simptomai vargina, sukelia stresą, kančią. Labai pablogėja tų žmonių veikla.
Dar ši liga pasireiškia ir tuo, kad žmogus patiria keistas mintis arba pojūčius, kai atrodo, kad jo mintys yra atviros. Atrodo, tarsi kiti žmonės gali skaityti jo mintis arba kad mintys yra transliuojamos.
Sergant šizofrenija pasireiškia vadinamieji aido fenomenai, kai žmogus pradeda girdėti savo ataidintį balsą. Kartais gali pasireikšti komentuojančios klausos haliucinacijos: balsai komentuoja žmogaus elgesį, kartais atrodo, kad komentuoja jo mintis.
Šizofrenija dar pasireiškia tuo, kad atsiranda emocijų atsiskyrimas nuo mąstymo. Emocijos tampa lėkštos, neadekvačios.
Gal galite paaiškinti, ką reiškia, kad emocijos atsiskiria nuo mąstymo?
Kiekvienas sveikas žmogus gali išgyventi tiek džiaugsmą, tiek liūdesį. Ir tose situacijose atitinkamai mūsų mintys ir mūsų jausmai yra susiję. Tai reiškia, kad mes, mąstydami apie liūdesį keliančias situacijas, jaučiame ir atitinkamas emocijas. Šizofrenijos metu žmogus nebeturi to emocinio ryšio su savo mąstymu. Dėl to kartais visiškai neadekvačiai reaguoja į, pavyzdžiui, artimų žmonių mirtį. Jie tarsi dėl to neišgyvena, tarsi nėra emocinio pajautimo, ką tas įvykis sukėlė.
Apskritai žmonės, sergantys šizofrenija, yra labai pažeidžiami. Ir jų pažeidžiamumas yra iš dalies susijęs su tuo, kad dalis jų yra patyrę prievartą vaikystėje, dalis jų prievartą patiria jau ligos metu. Dažniausiai jie tampa įvairių situacijų aukomis. Dėl to tas emocinis atsakas kartais būna sutrikęs ne dėl pačios ligos, o dėl to, kad jie dar yra ir prievartos aukos.
Kokio amžiaus žmones kamuoja ši liga?
Šia liga suserga jauno amžiaus žmonės. Dažniausiai liga pasireiškia tarp 16 ir 25 metų amžiaus, tuo metu būna pirmas psichozės epizodas. Šio epizodo metu sutrinka mokymasis, pasidaro sunku išlaikyti dėmesį, atlikti matematikos uždavinius, kalbos uždavinius, kur reikalingas loginis mąstymas, kur reikia padaryti abstrakčias išvadas arba apibendrinimus.
Sutrinka šių žmonių bendravimas su bendraklasiais, draugais, jie atitolsta. Ilgainiui, jeigu tokie žmonės „iškrenta“ iš įprastinio mokslo, jiems sunku grįžti atgal į mokyklą ar universitetą. Ir dėl to ši liga dar labiau pasunkėja.
Liga paprastai ženkliai sumažėja, jeigu žmogus išgyvena iki 50–60 metų ir paprastai tokio amžiaus žmonių grupėje simptomai yra mažai išreikšti.
Šia liga anksčiau suserga vyrai. Jų pirmas psichozės epizodas yra tarp 14 ir 20 metų amžiaus. Moterims ši liga pasireiškia statistiškai vėliau, skirtumas gali būti 3–5 metai. Dėl to pirmą epizodą patyrusiems vyrams daug sunkiau adaptuotis visuomenėje.
Dėl kokių priežasčių žmonės gali susirgti šizofrenija?
Šizofrenija yra daugiafaktorinis susirgimas. Nemažai įtakos turi genetiniai veiksniai. Yra žinoma, kad jeigu vienas iš homozigotinių dvynių serga šia liga, tai tikimybė susirgti kitam dvyniui yra vertinama 50 procentų. Tačiau nėra įrodyta, kad vien genai sąlygoja šios ligos atsiradimą. Įtaką daro ir aplinka, ir auklėjimas vaikystėje, ir kiti veiksniai, tokie kaip gimdymo metu patirta nedidelė galvos smegenų trauma.
Taip pat yra virusinės teorijos. Dažniau suserga žiemos metu ir per gripo epidemijas gimę vaikai. Tai siejama su virusine infekcija, kuri pažeidžia galvos smegenis vystymosi laikotarpiu.
Taip pat gali paveikti ir psichologiniai veiksniai. Pavyzdžiui, netinkamas bendravimas tarp tėvų ir vaikų. Tai gali paaugliui sąlygoti psichozės atsiradimą. Ypač pavojingas tada amfetamino, kitų narkotikų vartojimas.
Kokie mitai apie žmones, sergančius šizofrenija, egzistuoja visuomenėje?
Pirmiausia yra labai paplitęs mitas, kad šizofrenija yra neišgydoma. Šis mitas nėra teisingas, nes yra žinoma atvejų, kai pacientai pasveiksta savaime, be jokio gydymo. Gydymo veiksmingumo tyrimai, kurie rodo, kiek pacientų pasveiksta, atskleidžia, kad 70 procentų pacientų ilgainiui gali kontroliuoti šitą ligą, padedami artimųjų ar specialistų. Jie gali gyventi tikrai geros kokybės gyvenimą ir būti naudingi visuomenės nariai.
Kitas mitas yra tai, kad sergantieji šizofrenija yra pavojingi visuomenei, kad jie yra seksualiniai iškrypėliai ar žudikai maniakai. Tokius mitus sukursto žiniasklaida, kadangi yra aprašomi pavieniai atvejai, kai psichikos ligoniai nužudo ar sužeidžia kitus žmones. Tai sukuria stigmą, sukuria neteisingą požiūrį. Tokių atvejų yra ir Lietuvoje, ir pasaulyje, tačiau jie yra pavieniai. Tačiau visų sergančiųjų šizofrenija atveju yra atvirkščiai – jie dažniau tampa aukomis tų nusikaltėlių, kurie jais pasinaudoja.
Dar vienas mitas – kad sergantieji šizofrenija negali dirbti. Tyrimai rodo, kad sudarius tinkamas darbo sąlygas, suteikus profesinės reabilitacijos paslaugas, daugelis sergančiųjų šizofrenija gali surasti savo nišą darbinėje veikloje. Yra žinomi labai sėkmingi profesinės reabilitacijos atvejai, kai pacientai dirba reklamos agentūrose, jie dirba kūrybinį darbą, meninėse įmonėse.
Kaip gydoma ši liga?
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžė, kad labai svarbus yra kompleksinis šios ligos valdymas. Yra penki komponentai. Pirmiausia yra biologiniai gydymo metodai, tai yra susiję su vaistų naudojimu. Kai kuriais atvejais šizofrenijai gydyti naudojama elektros impulsų terapija.
Antra gydymo priemonių grupė yra psichoterapinės gydymo priemonės. Šiai grupei priklauso psichoterapija, kognityvinė elgesio terapija, šeimos psichoterapija, nes darbas su šeima šios ligos atveju yra labai svarbus. Šeimos nariai dažniausiai elgiasi netinkamai su savo artimaisiais, sergančiais šizofrenija. Dėl to šeimos narių elgesio koregavimas yra labai svarbus.
Trečia pagalbos priemonių grupė yra psichosocialinė reabilitacija. Tai yra įgūdžių atkūrimas arba turimų įgūdžių išlaikymas. Čia reikalinga įvairių specialistų komanda, kurie sudarytų tokio asmens reabilitacijos planą ir padėtų jam kompensuoti ligos sukeliamus deficitus.
Ketvirtas gydymo būdas yra profesinė reabilitacija. Daugeliui pacientų, sergančių šia liga, reikalingas prasmingas užimtumas, už kurį jie galėtų gauti atlygį ir dalis jų galėtų sėkmingai dirbti. Šiuo metu pasaulyje atliktų tyrimų rezultatų duomenimis, tik 20 proc. sergančiųjų šizofrenija dirba. Lietuvoje dirbančiųjų procentas yra dar mažesnis.
Ir penktas gydymo būdas yra būstas. Jeigu šeimos nariai yra asocialūs, jie piktnaudžiauja alkoholiu, arba vyrauja prievarta, toks asmuo turėtų turėti teisę į atskirą būstą. Ir savivaldybė turėtų tokį būstą, tokį apgyvendinimą bendruomenėje suteikti. Lietuvoje yra situacija, kai sergantieji išsiunčiami į psichoneurologinius pensionatus, kur jie ir gyvena iki gyvenimo pabaigos. Daugelis žmonių ten praranda įgūdžius ir jiems nėra jokio kelio atgal į visuomenę.
Koks turėtų būti šeimos elgesys norint pagelbėti šizofrenija sergančiam asmeniui?
Šeimos elgesys šios ligos valdyme yra labai svarbus. Ar pacientas vartos vaistus, ar nevartos, didžiąja dalimi priklauso nuo šeimos požiūrio ir to, kaip šeima jam padeda tai padaryti. Dalis šeimos narių perdėtai kontroliuoja. Tai irgi nėra tinkamas būdas, nes daliai jaunų žmonių tai sukelia tik pasipriešinimą.
Kitas kraštutinumas yra tada, kai šeimos nariai visiškai nesidomi ir vaistų vartojimą palieka paciento nuožiūrai. Tai irgi nėra gerai, kadangi dalis pacientų gali užmiršti išgerti vaistus, nes dažnai ligos metu vystosi įvairūs atminties sutrikimai.
Šeimos nariai gali būti pikti, jie gali būti nepakantūs dėl to, kad pacientas elgiasi kitaip, nesilaiko asmens higienos reikalavimų arba nesidomi aplinka, dažnai būna užsidaręs kambaryje, tik žiūri televizorių, yra visiškai apatiškas aplinkiniam pasauliui. Tai sukelia daug įvairių jausmų šeimos nariams. Ir čia dažnai reikia psichologo, socialinio darbuotojo pagalbos. Deja, Lietuvoje ji yra labai mažai prieinama, kadangi psichologų psichikos sveikatos centruose labai trūksta, o socialiniai darbuotojai yra įpareigojami dirbti kitokį darbą, bet ne darbą konkrečiai su pacientais ar jų artimaisiais.
Ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje būtų įdarbinama daugiau žmonių, sergančių šizofrenija?
Bandymai įdarbinti žmones, sergančius psichikos sutrikimais, davė pradinį postūmį ir atkreipė visuomenės dėmesį. Buvo padarytos išvados, kad darbdaviai bijo įdarbinti tokius žmones, juos sutapatina su vienu elgesio stereotipu, juos traktuoja kaip pavojingus arba nenuspėjamus, arba nesugebančius prisiimti atsakomybės. Tačiau šviečiant darbdavius buvo įmanoma įdarbinti tokius pacientus ir jie sėkmingai susirado savo darbo vietas.
Manau, labai svarbu, kad tokie pacientai nebūtų darbo vietose apmokomi kažkokių profesijų ir tiesiog paleidžiami į taip vadinamą laisvą rinką, o jau laisvos rinkos ekspertai sako, kad laisva rinka atsirinks. Žinoma, kad laisva rinka rinksis sveikuosius. Čia reikalingas būtent visuomenės dėmesys pažeidžiamoms grupėms.
Ką reikėtų daryti, kad mažėtų socialinė atskirtis tarp visuomenės ir šizofrenija sergančių žmonių?
Švietimo programos, kurios buvo vykdytos Didžiojoje Britanijoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, davė gerų rezultatų. Tai reiškia, kad sumažėjo socialinė atskirtis. Tačiau tai buvo pasiekta tokiu būdu, kai pacientai patys pasakojo apie savo patyrimą, dažniausiai neigiamą patirtį su visuomenės nariais. Girdėdami tokią autentišką istoriją visuomenės nariai keisdavo savo nuostatas ir elgesį. Įdomu tai, kad tokia programa savo poveikį daro tik metus. Vėliau tos nuostatos visuomenėje vėl tampa gajos, vėl pradedama stigmatizuoti.
Tad išvada yra tokia, kad reikia nuolatinio žmonių švietimo, kuris atkreiptų dėmesį ir teiktų pagalbą asmenims, turintiems psichikos sutrikimų. Kitas dalykas – kitoniškumo priėmimas ir žmonių su negalia integracija turėtų būti skatinama jau nuo mažų dienų: darželiuose, mokyklose šie žmonės turėtų turėti savo vietą.
A. Jakubonytė
