REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar į Panevėžio kolegiją gidai kada nors ves turistus taip, kaip į vieną seniausių Europoje Vilniaus universitetą? Prižiūrėtu kultūros paveldu negalintis pasigirti Panevėžys gali būti ne mažiau įdomus nei pavyzdingai sutvarkytas Vilniaus senamiestis.Susirūpino požemiais

REKLAMA
REKLAMA

Aukštaitijos sostinės pačiame centre, po Panevėžio kolegijos pastatais, slepiami unikalūs arkiniai-skliautiniai rūsiai, statyti prieš daugiau nei 200-us metų ir dar nė karto netyrinėti istorikų. Vienintelius mieste išlikusius vienuolių pijorų 19-ajame amžiuje įrengtus rūsius restauruoti užsimojusi Panevėžio kolegija planuoja paversti turistų traukos vieta.

REKLAMA

Kol kas kultūros paveldu naudojasi šluotas ir kibirus po rūsių skliautais susikrovusios švietimo įstaigos valytojos bei dirbtuves įsirengę kolegijos dailės dėstytojai.

Kolegijos direktoriaus Egidijaus Žukausko teigimu, rengiama paraiška Kultūros paveldo departamentui dėl finansavimo archeologiniams tyrimams ir rūsių rekonstrukcijai.

„Ne tik Panevėžyje, bet visoje Aukštaitijoje išlikusių pastatų su tokiais rūsiais tėra vienetai. Skirstydama finansavimą Kultūros ministerija tą, manau, įvertins“, – viliasi E.Žukauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Aktualu dviem ministerijoms

Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vedėjo Arūno Umbraso nuomone, kolegijos lūkesčiai prikelti iš užmaršties unikaliuosius įstaigos rūsius yra pagrįsti.

„Įdomiausia, kad tokie patys rūsiai įrengti po abiem Panevėžio kolegijos pastatais. Galbūt jų yra netgi daugiau nei dabar galima patekti. Akivaizdu, kad šioje vietoje statant mokytojų seminarijos pastatą rūsiais buvo naudotasi ir jie niekada nebuvo išsamiai tyrinėti“, – teigė paveldosaugininkas.

A.Umbraso nuomone, Panevėžio kolegijos rūsių tyrinėjimus galėtų finansuoti ne tik Kultūros, bet ir Švietimo ministerija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Istorikai nesutaria

Iki šių dienų išlikę ir švietimo įstaigos bendruomenei žinomi du rūsiai, įrengti po Panevėžio kolegijai priklausančiais Klaipėdos pirmuoju ir trečiuoju numeriu pažymėtais pastatais. Manoma, kad po kolegija gali būti išsiraizgiusių ir daugiau slaptų praėjimų, po žeme jungusių abu statinius. Praeities tyrinėtojų ir restauratorių laukiančių kolegijos rūsių atsiradimas istorikams tebėra mįslė. Įvairūs šaltiniai pateikia skirtingą jų pastatymo istoriją.

Kraštotyros  muziejaus direktoriaus Arūno Astramsko teigimu, Klaipėdos g. 1-uoju numeriu pažymėtas pastatas statytas 1840-aisiais už visuomenės surinktus pinigus.

REKLAMA

Jame atidaryta iš Troškūnų perkelta bajorų mokykla, vėliau tapusi pirmąja Panevėžyje gimnazija. Muziejininkas svarsto, jog tuomet ir galėjo būti iškasti dabar istorikus bei paveldosaugininkus sudominę rūsiai.

Gimnazija veikė iki 1863-iųjų sukilimo. Kadangi moksleiviai jame aktyviai dalyvavo, gimnazija buvo uždaryta, o 1872-aisiais  tame pastate atidaryta Panevėžio mokytojų seminarija.

Pasak A.Astramsko, ilgainiui patalpos tapo per ankštos būsimiesiems mokytojams ir seminarija persikraustė į už kelių metrų iškilusį Klaipėdos g. 3-iąjį namą. Jame įrengtos auditorijos, o pirmasis namas tapo seminaristų bendrabučiu.

REKLAMA

Mokytojai Panevėžyje ruošti iki 1915-ųjų. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse būsimųjų mokytojų mokslo kalvę teko evakuoti į Baltarusiją.

Tačiau po karo tame pačiame pastate vėl atidaryta mokytojų seminarija, veikusi iki 1936-ųjų.

Pradžią davė pijoraiVilniaus pedagoginio universiteto išleistame Valento Šiaudinio leidinyje „Lietuvos mokytojų seminarijos ir institutai“ teigiama, kad pirmiausia iškilo Klaipėdos g. 3-ias pastatas, statytas dar 1807-aisiais.

Pijorų vienuoliai jame įrengė šešių klasių mokyklą, vėliau tose patalpose iki 1885-ųjų veikė mokytojų seminarija. Namas-vaiduoklis dar porą metų stovėjo nenaudojamas ir 1887-ųjų ankstyvą pavasarį už 2316 rublių nugriautas. O dar po metų senojo pastato vietoje mokytojų seminarijai už 47 rūkst. 485 rublius pastatytas naujas dviaukštis mūrinis namas. Jis Panevėžį puošia iki šiol. Teigiama, kad jo antrajame aukšte buvo įrengta Aleksandro Nevskio cerkvė, aktų salė, biblioteka, pavyzdinės mokyklos klasės, seminaristų bendrabutis. Pirmajame įsikūrė mokytojų kambarys, klasės, stalių dirbtuvės ir netgi karceris. Manoma, kad jame laiką leisdavo kelioms valandoms ar net paroms už įvairias išdaigas nubausti seminaristai – būsimieji mokytojai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bendrabutis kvepėjo duona

Dėl Klaipėdos g. 1-ojo namo kilmės Panevėžio istorikų ir V.Šiaudinio pozicijos kardinaliai skiriasi. Pastarasis teigia, kad tik 1894-aisiais už 10–15 metrų į rytus nuo seminarijos pastatytas trijų aukštų mūrinis bendrabutis jos auklėtiniams, tai yra dabartinis Klaipėdos g. 1-as pastatas.  Jo pirmajame aukšte tilpo ne tik sanitarinės patalpos, virtuvė, valgykla, gydytojo kabinetas, biblioteka, bet ir duonos kepykla.

Panevėžio kolegijos ištakų ieškanti bibliotekos vedėja Vilija Raubienė dar kituose šaltiniuose yra aptikusi, kad šis pastatas statytas tik kaip dviejų aukštų mūras ir gerokai anksčiau. Kol nėra vieningos istorikų pozicijos, pasak bibliotekininkės, nežinia, kuriais šaltiniais tikėti. Pasak V.Raubienės, abiejų pastatų rūsiuose buvo saugomi ne tik mokytojų seminarijos, bet Palėvenės, Troškūnų mokyklų bylos.

REKLAMA

Tik 1915-aisiais, kaip ir seminarija, jos buvo evakuotos į Baltarusiją ir tik šiais metais Panevėžio apskrities archyvo vadovas Leonas Kaziukonis joje surado net 71 bylą unikalios medžiagos – dienynus, įrašus apie mokinius ir kita.  „Turime puikų paveldą ir jį būtinai reikia prikelti ir parodyti. Įsivaizduokite, ten, kur dabar Panevėžio kolegija, jau 200 metų vykdoma švietėjiška veikla. Tai yra unikalu“, – pabrėžė V.Raubienė.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų