Kol miesto valdžia ras lėšų poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybai išsaugoti, ją nuo žemės paviršiaus nušluos prašalaičiai.
Jei iš programos „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtros programa 2014–2020 metams“ nebus laiku gauta lėšų, Skaistakalnio parke griūvančios poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos istorinę reikšmę primins tik memorialinė lenta ant akmens ties pagrindiniu taku, vedančiu į parką. Kultūros paveldą niokoja ne tik lietus, saulė, vėjas, sniegas, bet ir žmonės.
Praėjusios savaitės pradžioje neišaiškinti asmenys išardė užtaisytas dvi langų angas ir įsibrovė į pastato vidų. Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas Benjaminas Pučkis tvirtina, kad šią savaitę bus duotas nurodymas užtaisyti išardytas langų angas.
Vagia plytas?
Apie tai, kad griaunamas išlikęs istorinės sodybos pastatas Skaistakalnio parke, „Panevėžio balsui“ telefonu pranešė moteris. Ji tvirtino dažnai vaikštanti sodybos link vedančia parko alėja. „Pastebėjau, kad išardytos dviejų užmūrytų langų angos, – pasakojo skambinusioji. – Akivaizdu, kad brautasi į pastato vidų. Tik neaišku kam. Juk viduje nieko nėra. Man atrodo, kad vagiamos plytos, nes pastato sienose atsirado plyšių. Gal kam prireikė raudonų senovinių plytų ir pradėjo jas lupti. Blogai, kai nėra kas prižiūri sodybos. Kiekvienas prašalaitis gali griauti dar išlikusios Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos pastato liekanas.“
Išardė benamiai
Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas Benjaminas Pučkis sako žinąs apie išardytas J. Čerkeso-Besparnio namo dvi langų angas. „Apie tai jau pranešta, – ramino paveldosaugininkas. – Jau žinau. Teks imtis priemonių ir užmūryti išardytas kiaurymes. Ir anksčiau taip pasitaikydavo. Kai buvo nuspręsta užmūryti pastato durų ir langų angas, vis pasitaiko nenaudėlių, kuriems knieti užtaisytas vietas išgriauti. Ir šįsyk taip atsitiko.“
B. Pučkis įsitikinęs, kad nedorai elgiasi ne plytų vagys, o benamiai ir valkatos. „Kol orai buvo geri, niekas nesibrovė į negyvenamą pastatą. Orams atšalus, pailgėjus naktims, imta ieškoti vietos nakvynei, todėl ir išardytos langų angos. Ramina tik faktas, kad jiems ši vieta netiko. Buvau įlindęs į vidų. Neradau ten valkatoms būdingų rakandų. Akivaizdu, jie ten nenakvojo“, – samprotavo Kultūros paveldo skyriaus specialistas ir tvirtino, kad šią savaitę išardytos langų angos bus užmūrytos. Esą bus duotas nurodymas bendrovės „Panevėžio gatvės“ darbuotojams atlikti mūrijimo darbus.
Siaubs ir toliau
Tiesa, kultūros paveldo saugotojas pripažino, kad tikėtis, jog ateityje benamiai ar kitokie prašalaičiai neardys užmūrytų langų ar durų angų, neverta. „Pastatas negyvenamas, tai ko norėti, o jam sutvarkyti Savivaldybė lėšų neturi. Juolab kad tam reikia ne vieno milijono. Apskaičiavau, bet tai tik preliminarūs skaičiai, kad Juozo Čerkeso-Besparnio namui atstatyti ir aplinkai sutvarkyti reikėtų per 2,4 milijono litų. Tokių pinigų Savivaldybė neturi. Nebent bus gautas finansavimas per programą „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtros programa 2014–2020 metams“. Į šią programą patenka ir Skaistakalnio parko infrastruktūros sutvarkymas, į ją įtrauktas ir poeto sodybos sutvarkymas. Tačiau tai tik planai, kaip bus, paaiškės tuomet, kai programa bus patvirtinta“, – aiškino B. Pučkis.
Laukia nurodymų
Bendrovės „Panevėžio gatvės“ direktoriaus pavaduotojo Rimanto Šaučiuvėno teigimu, praėjusios savaitės pirmadienį, rugpjūčio 27 dieną, Savivaldybėje buvo užsiminta apie išardytas poeto J. Čerkeso-Besparnio namo dviejų užtaisytų langų angas. „Kol kas jokio nurodymo, kad reikia užmūryti langus, iš Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus negavome. Todėl dar nesame įsipareigoję šių darbų atlikti. Kai tik gausime nurodymus, darbus atliksime. Žinoma, darbai turės savo kainą“, – paaiškino R. Šaučiuvėnas.
Nesuka galvos
Gali atsitikti ir taip, kad jokio nurodymo – užmūryti langų angas – bendrovės „Panevėžio gatvės“ darbuotojai iš Miesto ūkio skyriaus ir negaus. Šio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis, išgirdęs, kad „Panevėžio gatvės“ laukia nurodymo užmūryti išardytus J. Čerkeso-Besparnio namo langus iš Miesto ūkio skyriaus, nusistebėjo: „Koks nurodymas, kokie langai? Kodėl tuos langus turi mūryti „Panevėžio gatvių“ darbuotojai? Savivaldybėje yra Statybos ir statinių priežiūros skyrius. To skyriaus pareiga rūpintis statinių priežiūra, o ne Miesto ūkio skyriaus. Be to, dar yra Kultūros paveldo skyrius – šiam skyriui irgi turi rūpėti, kaip išsaugoti paveldą. Jeigu reikia atlikti su kultūros paveldo objekto išsaugojimu ar sutvarkymu susijusius darbus, to skyriaus pareiga informuoti, ką reikia daryti, kiek lėšų skirti ir kokius remonto darbus atlikti. Dar kartą kartoju: ne Miesto ūkio skyriaus pareiga rūpintis kultūros paveldo apsauga. Tuo rūpinasi Kultūros paveldo skyrius.“
R. Mikučionytė
