Beveik 40 proc. ligoninėse dirbančių gydytojų ir 27 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbe žeminami. Žeminimas yra dažniausia psichologinio smurto apraiška gydytojų bei mokytojų darbe. Tai paaiškėjo Higienos instituto specialistams atlikus tyrimą „Lietuvos ligoninėse dirbančių gydytojų ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbe patiriamo psichologinio smurto ir jo apraiškų dažnis bei ryšys su socialine darbo aplinka“, kuris yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Pagrindinių sveikatos ir švietimo sistemų žmoniškųjų išteklių būklės vertinimas“ dalis.
Apklausus penkių Lietuvos regionų ligoninių gydytojus ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojus, paaiškėjo, jog per 12 darbo mėnesių 37,4 proc. ligoninėse dirbančių gydytojų ir 27 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbe patiria žeminimą, 15,6 proc. gydytojų ir 5,4 proc. mokytojų – grasinimą, 11,2 proc. gydytojų ir 7,1 proc. mokytojų – ujimą, o 5,3 proc. gydytojų ir 3,2 proc. mokytojų – priekabiavimą. Daugiau nei vieną psichologinio smurto apraišką darbe patyrė apie pusė smurtą patyrusių gydytojų ir trečdalis mokytojų.
„Žeminimas labiausiai paplitusi psichologinio smurto apraiška gydytojų ir mokytojų darbe. Gydytojai dažniau žeminami už mokytojus. Be to, gydytojos, nepriklausomai nuo darbo krūvio, dažniau nei mokytojos darbe patiria ir grasinimus“, – teigia Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vadovė dr. Birutė Pajarskienė.
Taip pat nustatyta, kad ligoninėse dirbančių gydytojų ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbo vietose psichologinis smurtas statistiškai reikšmingai susijęs su teisingumo standartais, konfliktais, darbo krūvio, darbinio vaidmens aiškumo ir vadovavimo veiksniais.
„Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriuje rizika patirti smurtą yra didesnė nei kituose sektoriuose. Tai aiškinama subjektyvesniu darbo pobūdžiu, kuris reikalauja didesnio emocinio įsitraukimo ir kitų asmenų asmeninės informacijos žinojimo, emocijų reiškimo, grėsme būti apkaltintam blogai atlikus darbą ir mažesnėmis galimybėmis apsiginti“, – sako dr. B. Pajarskienė ir priduria, jog šis tyrimas buvo atliekamas siekiant nustatyti Lietuvos ligoninėse dirbančių gydytojų bei bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbe patiriamo žeminimo, ujimo, priekabiavimo ir grasinimo dažnį bei darbe patiriamo psichologinio smurto rizikos veiksnius. Anksčiau atliktas IV Europos darbo sąlygų tyrimas parodė, kad Lietuvos darbo vietose ujimo ir priekabiavimo, arba ujimo ar priekabiavimo dažnis dvigubai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, dėl amžiaus darbuotojai diskriminuojami du kartus dažniau palyginti su Estija ir keturis kartus dažniau palyginti su Latvija.
Nepaisant to, kad Lietuvos saugos ir sveikatos darbe teisės aktai įpareigoja darbdavius sudaryti darbuotojams saugias bei sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, Europos įmonių apklausa apie naują ir kylančią riziką (ESENER) parodė, kad dauguma apklausoje dalyvavusių Lietuvos įmonių vadovų ujimo ar priekabiavimo darbe nelaiko susirūpinimą keliančia problema.
„Akivaizdu, kad siekiant apsaugoti darbuotojus nuo psichologinio smurto rizikos nepakanka tik politiniais sprendimais įpareigoti darbdavius imtis veiksmų, – įsitikinusi tyrėja. – Yra abejojančių ar kitų šalių smurto darbe valdymo gerosios praktikos pavyzdžiai gali būti pritaikomi Lietuvos darbo vietose dėl lietuvių istorinės patirties nulemto kultūrinio savitumo, susiformavusių socialinių stereotipų, vertybių sistemos ir elgesio normų. Tačiau remiantis kitų šalių patirtimi galima teigti, kad įstaiga ar organizacija, neskirianti pakankamo dėmesio psichologinio smurto valdymui, neišvengiamai patirs negatyvaus elgesio pasekmes, nes darbuotojai bus nepatenkinti darbu, nekokybiškai dirbs, daugės nedarbo dienų, didės darbuotojų kaita. Optimistiškai nuteikia tai, kad ir Lietuvos darbo vietose jau esama sveikintinų smurto darbe valdymo pavyzdžių“
