Siūloma įteisinti galimybę tam tikrais atvejais panaikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę balsuojant atvirai ir nesudarant tyrimo komisijos.
Tokią Statuto pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravusi Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė siūlo tokią procedūrą taikyti tuo atveju, jei Seimo narys buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn iki Seimo nario neliečiamybės įgijimo ir dėl galimai padarytos šio asmens veikos baudžiamoji byla jau buvo pradėta nagrinėti teisme ir jei nenuspręsta pradėti apkaltos proceso.
Šiuo siūlymu siekiama užtikrinti konstitucinį teismų nepriklausomumo principą.
„Tuo atveju, jei svarstomas neliečiamybės atėmimo klausimas dėl Seimo nario, kuris jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn iki Seimo nario neliečiamybės įgijimo ir dėl galimai padarytos šio asmens veikos baudžiamoji byla jau buvo pradėta nagrinėti teisme, o Seimas nusprendžia sudaryti tyrimo komisiją, kyla abejonių dėl šios komisijos veiklos atribojimo nuo teismo darbo. Tai yra manytina, kad tyrimo komisijos veikla tokiu atveju galimai sąlygotų kišimąsi į teismų darbą ir tam tikros įtakos teismų veiklai darymą, tuo pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą, taip pat valdžių padalijimo principą“, – teigia V. Aleknaitė-Abramikienė.
Šiuo metu Seimo statute numatyta, kad išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos visais atvejais Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų: sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę arba pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus.
