Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba
Kauno senamiestyje dirbantys archeologai rado unikalių keramikos dirbinių likučių, koklių, kurie, kaip manoma, gali siekti XVII amžių.
Buvusioje žydų ligoninėje prie Kauno pilies archeologai dirba vos kelias savaites, tačiau radiniais jau gali pasidžiaugti. Atkasę rūsius rado, kaip manoma, XVI amžiaus pabaigoje statyto, istoriniuose šaltiniuose minėto nedidelio namo sienas ir keramikos lobį.
„Kai kas nustebino, nes tokių radinių, kokių radome pačioje pradžioje, bent jau Kaune pasitaiko labai retai, o vienas puodynės koklis išvis rastas pirmąkart. Šiaip šita teritorija yra pakankamai įdomi ir, kas svarbiausia, iki šiol detaliau netyrinėta“, – sako archeologas Algirdas Žalnierius.
Archeologus nustebino vazą primenantis glazūruotas koklis – jie sako, kad tokių pačių rasta Vilniaus žemutinėje pilyje. Manoma, kad jis gamintas Rytų Prūsijoje XVI amžiaus antroje pusėje. Kitame koklyje pavaizduotas Vytis. Pasak archeologo, teritorija, kurioje dirba, iki XVI amžiaus priklausė ne miestui, o didžiajam kunigaikščiui.
„Čia pagal inventorius atrodytų, kad stovėjo keturi pastatai, o teritorija didžiulė – net keli hektarai, ir intensyvesnė veikla nevyko. Todėl ir tų radinių čia šiek tiek mažiau negu pačiam mieste“, – teigia A. Žalnierius.
Buvusioje žydų ligoninėje archeologai darbuosis iki pavasario. Po to verslininkai pradės rekonstruoti bemaž 20 metų griuvusį pastatą.
