REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teko girdėti, kad bulvės dar vadinamos roputėmis. Taip nuo bado gelbėjusius augalus žmonės pavadino sunkmečiu. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale galima rasti geriausių kitų šalių mokslininkų sukurtų bulvių veislių genofondą. Jame yra ir keturios lietuviškos veislės.

REKLAMA
REKLAMA

Auginama mažiau

Manoma, kad iš Pietų Amerikos į Rytų Europos kraštus bulvės atkeliavo XVIII a. pradžioje. Ilgainiui šių kraštų gyventojams jos tapo tokios pat svarbios kaip ir grūdinės kultūros. Ne veltui tradiciniais laikomi mūsų patiekalai gaminami iš bulvių arba patiekiami kartu su bulvėmis. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialui vadovaujantis dr. Almantas Ražukas sako, kad pastaruoju metu bulvių Lietuvoje ir suvalgoma, ir auginama irgi kelis kartus mažiau nei sovietmečiu. Tai lemia didesnis maisto produktų pasirinkimas ir ribotos žemdirbių galimybės. Tačiau kas tik gali, prie namų augina nors kelias vagas bulvių, ypač ankstyvųjų veislių.

REKLAMA

Geltonos – vertingesnės

Nuolat kalbama ir rašoma, kad būtina keisti auginamų bulvių veisles, nes jos pradeda sirgti virusinėmis ligomis, tačiau kai kurie žmonės metų metais augina tų pačių veislių bulves. „Žmonių pamėgtos baltos „Detskoselskaja“ veislės bulvės auginamos jau kelis dešimtmečius. Jų derlius nedidelis, tačiau mėgstantiesiems ankstyvas baltas bulves jos nepakeičiamos, – sakė pašnekovas. – Tiesa, geltonos bulvės maistine verte vertingesnės, nes jose yra karotino. Tačiau reikėjo ne vienų metų, kad jas imtų vertinti kaip ir baltas.“ Išbandžiusieji lietuviškų veislių „Goda“, „VB Liepa“, „VB Venta“, „VB Aista“ bulves įsitikino, kad jos skanios, puikiai auga ir dera prastesnėmis oro sąlygomis ir mažiau prižiūrimos. Šie jų privalumai daugumai bulvių augintojų, ypač neturintiems laiko tinkamai pasirūpinti augalais, labai svarbūs.

REKLAMA
REKLAMA

Neketina lygintis su kitais

Naujai bulvių veislei sukurti reikia 10–12 metų. Prieš porą metų įregistruota nauja lietuviška bulvių veislė „Liepa“, o šiuo metu kuriama veislė „Meda“. Tačiau lygintis su garsiausiomis pasaulio bulvių selekcijos kompanijomis, pasak dr. A.Ražuko, Lietuvos mokslininkai negali, nes ten kitos galimybės veislei sukurti ir padauginti. „Bulvės – sunkiai auginamos daržovės. Jas puola kenkėjai ir ligos. Norintys gauti didelį sėklinių bulvių derlių ūkininkai turi daug investuoti į techniką. Mūsų augintojus slegia ir nepalanki šalies mokestinė sistema, nes, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje mokesčiai kelis kartus mažesni. Todėl nesunku paaiškinti, kodėl liko vos keli sėkline bulvininkyste užsiimantys ūkiai“, – teigė mokslininkas. Tik iš dalies valstybės finansuojamas Vokės filialas augina ir parduoda elitinę bulvių sėklą, tačiau didelio pelno negauna. Vokės filiale – apie 40 darbuotojų. Bulvių selekcija, jų genetiniai tyrimai, sėklininkystė yra tik kelios iš 20 veiklos sričių. Žemdirbiai puikiai žino, ko vertos čia sukurtos rugių, grikių, lubinų ir pašarinių ridikų veislės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Virusams sunku patekti

Laboratorija, kurioje iš meristemos mėgintuvėlyje užauginama bulvė, – didžiausias mokslininkų turtas. Šiuolaikiška technika padeda dirbti tiksliai ir be nuostolių. „Bulvių kelias iki pirkėjo yra ilgas ir sudėtingas – procesas užtrunka ketverius ar penkerius metus. Daugiausia problemų Lietuvoje ir kitose šalyse sukelia virusai, kuriuos perneša amarai, – aiškino dr. A.Ražukas. – Biotechnologijų laboratorijoje virusinė infekcija pašalinama, nes į augimo kūgelį, kurio audiniai išpjaunami dauginimui, virusai beveik negali patekti. Tai ir yra didžiausias biotechnologijos pranašumas.“ Žvelgiant į žalius gležnus daigelius, kurie primena siūlą, o ne augalą, sunku patikėti, kad po kurio laiko, sukarpius jį į kelias dalis ir jas dar paauginus petri lėkštelėse specialioje klimato kameroje, po vienu keru susiformuos ir užaugs keliolika nedidelių bulvyčių.

REKLAMA

Augalai iš ląstelių

Beveik dvidešimt metų laboratorijoje dirbanti mokslininkė Gražina Narkevičienė paaiškino, kad meristema – tai besidalijantis augalo audinys, kuris sudaro šaknų ir ūglių augimo kūgelius. „Spalio mėnesį atrinkti kokybiški bulvių gumbai daiginami specialioje auginimo kameroje. Gruodžio–sausio mėnesiais iš augimo kūgelių išpjaunami 0,2–0,3 mm dydžio audinio gabalėliai. Jie sodinami į specialią terpę mėgintuvėlių dugne. Mikroskopiniai augalai auginami klimato kameroje, kurioje palaikoma optimali temperatūra. Diena kameroje trunka 16 valandų, tuo metu palaikoma 22 laipsnių temperatūra. Naktį, kuri tęsiasi 8 valandas, temperatūra sumažinama iki 16 laipsnių“, – pasakojo mokslininkė. Kai augalas pasiekia mėgintuvėlio kamštį, jis sukarpomas dalimis. Kiekvienoje jų yra pažastinis augimo kūgelis, iš kurio ilgainiui išaugs visavertis augalas. Po mėnesio paaugę ir sustiprėję augalai persodinami į šiltnamį.

REKLAMA

Ypatingi šiltnamiai

Šiuo metu laboratorijos šiltnamiuose tuščia. Vasarą jie atrodo įspūdingai, nes visuose žaliuoja iš meristemos padauginti bulvių kerai. Kad iš išorės į šiltnamius nepatektų nei ligų sukėlėjų, nei kenkėjų, juose yra uždara vėdinimo sistema, karantininiai kilimėliai, oro filtrai. „Kiekvienas bulvės daigas sodinamas į indą su steriliomis durpėmis. Viename šiltnamyje telpa apie 3 000 bulvių kerų. Jei numatyta per vieną sezoną išauginti du derlius, gumbai į šiltnamį sodinami kovo pabaigoje. Šiais metais tokių planų atsisakyta. Bulves sodinsime balandžio pabaigoje“, – aiškino pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Derlingos ir neserga

Pirmas meristeminių bulvių derlius ypač vertingas. Jo kiekis priklauso nuo veislės – dažniausiai iš vieno augalo uždera iki 12 gumbų, bet būna ir pora dešimčių. Kitų metų pavasarį visi gumbai, kurie būna įvairaus dydžio ir formų, nes augo ne grunte, o inde, sodinami lauke. Čia užaugusį derlių, kuris dar kartą pasodinamas ir nukasamas, mokslininkai vadina elitinės kategorijos pirmos klasės sėklinėmis bulvėmis. „Bulvių augintojai dažniausiai perka žemesnės kategorijos sėklinę medžiagą, nes ji pigesnė. Jos turime daugiau. Kokybe jos labai nesiskiria. Tokios bulvės būna derlingos ir, svarbiausia, neserga virusinėmis ligomis. Tačiau praėjus kuriam laikui sėklą būtina atnaujinti“, – pabrėžė dr. A.Ražukas. Anot jo, šaunu, kad žmonės tai supranta ir atvažiuoja į Vokę pirkti jiems patikusių veislių sėklos, išaugintos iš meristemos.

VL žurnalistė Nijolė Baronienė  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų