REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis nepagrįstai nuvertina socialinius mokslus, savo pasisakymais klaidina abiturientus kuria nereikalingą įtampą. Taip teigiama kreipimesi į ministrą, kurį pasirašė Lietuvos sociologų draugijos viceprezidentas prof. dr. Arūnas Poviliūnas ir Lietuvos politologų asociacijos prezidentas dr. Liutauras Gudžinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Juos paiktino ministro D. Pavalkio pasisakymai spaudoje, kad „pomėgis rinktis socialinius mokslus yra ne tik Lietuvos, bet visos Europos bėda“ ir „ne humanitarai, ne sociologai pavers mūsų šalį klestinčia“. Tai, anot jo, turės padaryti „technologai, inžinieriai, gamyba, aukštosios technologijos, mokslo atradimai“.

REKLAMA

„Tokiais savo pasisakymais ministras nepagrįstai nuvertina socialinius ir humanitarinius mokslus ir jų indėlį į šalies gerovę, taip pat kuria nereikalingas įtampas akademinės bendruomenės viduje ir klaidina abiturientus, kad tik pasirinkę technologinius mokslus jie galės tikėtis gero uždarbio ir užtikrintos ateities. Reaguodami į tai, norėtume pareikšti keletą kritinių pastabų ir kartu pakviesti ministrą atviro ir faktais pagrįsto dialogo“, – rašo kreipimosi autoriai.

REKLAMA
REKLAMA

Politologų ir sociologų atstovai pripažįsta, kad problemų esama visose švietimo srityse, ir kartu atkreipia dėmesį, jog daugelis šiandienos visuomenei aktualių problemų yra susijusios su socialiniais ir kultūros dalykais – tarpusavio pasitikėjimo stoka, verslumo ugdymu, valdymo kokybe ir skaidrumu, diskriminacijos įveika, gerovės valstybės tvirtinimu ar pilietinės visuomenės kūrimu.

„Socialiniai ir humanitariniai mokslai suteikia visuomenei vertybinius pagrindus, brėžia siekinių gaires ir perspėja dėl vengtinų pasirinkimų. Be to, būtent šie mokslai įgalina technologinius pasiekimus būti pranašius, suteikia jiems proveržį ir socialinę vertę. Be socialinių ir humanitarinių žinių, technologijų pažanga gali būti dviprasmiška: jos gali būti naudojamos ne tik visuomenės gerovei kurti, bet ir prieš pačią visuomenę. Tokių pavyzdžių istorijoje gausu. Neatsitiktinai socialinius ir humanitarinius mokslus nuvertina autoritarinės ir policinės valstybės, kurios vardan tariamų technologinių pasiekimų išsižada pilietinės visuomenės galimybių“, – teigia politologų ir sociologų vadai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kritikuojamas ir ministro teiginys, jog rinkdamiesi socialinius mokslus abiturientai tik seka madomis ir eina lengviausiu keliu. Renkasi, kaip primena ministro oponentai, ne abiturientai, o pirmų klasių gimnazistai. Tad kritikuoti abiturientų, anot jų, nėra pagrindo, nes profesinis orientavimas pradedamas vykdyti dar pirmojoje gimnazijos klasėje.

„Galiausiai abejonių kelia raginimas abiturientams daugiau orientuotis į technologijų ar tiksliųjų mokslų studijas, kurias įsipareigoja apmokėti valstybė. Tai kuria iliuziją, kad vidutinius matematinius gebėjimus turintys gali įstoti į tas studijų programas, kur šie gebėjimai yra svarbiausi. Taip dirbtinai skatinamos studijos vėliau tampa našta ir kančia absolventui, o aukštosios mokyklos priverstos nuleisti kokybės kartelę.

REKLAMA

Ragindamas rinktis ne socialinius ir humanitarinius mokslus, ministras vilioja potencialiai geresnėmis darbo sąlygomis ir užmokesčiu. Taip nepagrįstai keliami studentų lūkesčiai, kurių nei valstybė, nei darbdaviai negali patenkinti. Toks dirbtinis kai kurių programų stimuliavimas nepagerins įsidarbinimo galimybių, pasitenkinimo darbu ir užmokesčiu. Geriausi pavydžiai yra medicina ir policija. Specialistų trūkumas šiuose sektoriuose atsiranda ne dėl absolventų trūkumo, bet dėl susidūrimo su realiomis darbo sąlygomis, kurios neatitinka lūkesčių“, – teigia prof. dr. A. Poviliūnas ir dr. L. Gudžinskas.

REKLAMA

*********

Lietuvos sociologų draugija ir Lietuvos politologų asociacijos – tai šių mokslų atstovus vienijančios profesinės draugijos, įkurtos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos sociologų draugijai vadovauja prof.dr. Aušra Maslauskaitė, tarybos nariai – doc.dr. Milda Ališauskienė, doc. dr. Diana Janušauskienė, doc.dr. Liutauras Kraniauskas, prof. dr. Vylius Leonavičius, prof. dr. Sarmitė Mikulionienė, prof. dr. Zenonas Norkus, prof. dr. Arūnas Poviliūnas, prof. dr. Artūras Tereškinas. Lietuvos politologų asociacijai šiuo metu vadovauja dr. L. Gudžinskas, o jos Tarybai taip pat priklauso doc. dr. A. Jankauskas, prof. dr. D. Jankauskienė, prof. dr. A. Krupavičius, doc. dr.A. Lukošaitis, prof.dr. I. Matonytė, dr. V. Morkevičius, prof.dr. J. Novagrockienė, doc. dr. A. Pukšto, D. Skusevičienė, M. Vidūnaitė.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų