REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prisėdęs autobuse šalia liūdnos močiutės negali būti tikras, kad rankinėje ji nesigabena nugaišusio šuns ar katės. Šiurpoka? Šiaulių daugiabučių gyventojai, norintys palaidoti savo keturkojus, turi nelegalią išeitį – vykti į užmiestį ir ten slapčia rasti vietą kapui, nes legalių gyvūnų kapinių mieste nėra. Miestiečiai, mokėdami savivaldybei mokesčius už laikomus gyvūnus, mainais deramų paslaugų negauna.

Prisėdęs autobuse šalia liūdnos močiutės negali būti tikras, kad rankinėje ji nesigabena nugaišusio šuns ar katės. Šiurpoka? Šiaulių daugiabučių gyventojai, norintys palaidoti savo keturkojus, turi nelegalią išeitį – vykti į užmiestį ir ten slapčia rasti vietą kapui, nes legalių gyvūnų kapinių mieste nėra. Miestiečiai, mokėdami savivaldybei mokesčius už laikomus gyvūnus, mainais deramų paslaugų negauna.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kur palaidoti nugaišusią katę?

Apie žmogaus sąmoningumą ir širdies gerumą neretai galima spręsti pagal tai, kaip jis elgiasi su gyvūnais. Mylimo augintinio mirtis šeimininkui sukelia daug skausmingų išgyvenimų, be to, kyla problema, kur ir kaip ištikimą gyvenimo palydovą palaidoti.

REKLAMA

Į savaitraštį „Šiauliai plius“ kreipėsi daugiabutyje gyvenanti šiaulietė, kuriai praėjusią savaitę dėl ligos teko užmigdyti mylimą katę. Moteris kelerius metus Šiaulių miesto savivaldybei už augintinę mokėjo mokesčius, tačiau susidūrusi su problema, kur palaidoti katę, išeities buvo priversta ieškoti pati.

„Prieš šešerius metus Šiaulių miesto valdžia kalbėjo, kad reikia įkurti gyvūnų kapines prie Gyvūnų globos namų. Buvo teigiama, kad ten yra kapinaitėms tinkamas žemės plotas, tačiau nerasta lėšų šiai idėjai įgyvendinti. Žmonės juk moka mokesčius už laikomus gyvūnus, tad lėšų lyg ir turėtų būti?“ – stebisi moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Šiaulietei vietą katės kapavietei teko susirasti pačiai – augintinė palaidota miške. „O ką daryti, jei nori gyvūną, kuris buvo lyg šeimos narys, gražiai išlydėti į „amžinos medžioklės plotus“? Ar žmonėms, savavališkai užkasantiems augintinius miškuose, nėra taikomos baudos?“ – klausė ji.

Mokesčius moka, bet paslaugų negauna

„Na, ką aš galiu pasakyti? Nėra Šiauliuose gyvūnų kapinių. Nejau moteris neturi draugų, kurių galėtų paprašyti leisti privačioje teritorijoje palaidoti katę?“ – komentavo Valdonė Kaminskienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jos teigimu, nugaišusios katės šeimininkė galbūt ras draugų, kurie sutiktų priimti katės palaikus užkasti privačioje žemėje, tik privalu iškasti vieno metro gylio duobę. Toks yra reikalavimas gyvūnų laidotuvėms.

O jei moteris, išėjusi į daugiabučio kiemą, užkas katę tiesiog po augančia liepa? Pasak V. Kaminskienės, mieste kasti žemę galima vos 30 cm. Jei ketinama kasti giliau, reikia leidimo. Tai reiškia, kad miesto teritorijoje gyvūno nepalaidosi, nes metro gylio duobės kasti negalima.

Paradoksalu – gyventojai įpareigoti už šunis, kates, net šeškus savivaldybei mokėti mokesčius, tačiau jokių paslaugų negauna. Šunų augintojams šiokios tokios paslaugos teikiamos – mieste yra kelios šunų vedžiojimo aikštelės, tačiau specialių šiukšliadėžių, į kurias privalu išmesti šunų išmatas, trūksta.

REKLAMA

Tvarka griežtėja, tačiau pasiūla nesikeičia. Prieš porą mėnesių aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo šunų savininkams nustatyta net griežtesnė atsakomybė už aplinkos teršimą. Nesurenkantiems augintinių ekskrementų savininkams už gamtai daromą žalą gali tekti sumokėti daugiau nei 700 Lt baudą.

Šiaulių miesto savivaldybė permainų nežada. Kadangi iš miesto gyventojų vangiai renkamos rinkliavos už šunų laikymą, specialioms šunų ekskrementų šiukšliadėžėms įrengti pinigų nėra. Nežadama įkurti ir gyvūnų kapinių – prieš kelerius metus išsakyti pažadai liko „popieriuje“. V. Kaminskienės teigimu, architektai nerado tinkamos vietos kapinėms.

REKLAMA

Nugaišusiems gyvūnams – speciali vieta sode

Sociologinių apklausų Lietuvoje duomenimis, augintinius šeimos nariais laiko kone 49 proc. apklaustųjų. Net 83 proc. gyvūnų šeimininkų tikina, kad gyvūnų kapinės būtinai reikalingos. Tik ketvirtadalis šalies gyventojų gyvūnų kapinių nepasigenda – nugaišusius keturkojus jie mieliau laidotų ne kapinėse, o savo namų kiemuose.

Šiaulietis Darius sako, kad gyvūnų kapinių Šiauliuose reikia. Prieš kelerius metus jis labai išgyveno dėl neteko įspūdingo dydžio vidurio Azijos aviganio Čerčilio. Šuo nugaišo antrą kartą susirgęs gelta. Veterinarijos gydytojai jį užmigdė. Darius dėl mylimo augintinio verkė kelias dienas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Draugai nuvežė šunį kažkur į karjerus prie Bubių. Nedalyvavau. Buvo per skaudu. Net ir nenoriu žinoti, kur Čerčilis palaidotas, bet kitiems žmonėms gal ir reikia gyvūnų kapinių“, – sakė jis.

Įstatymas numato, kad gyvūnų augintinių gaišenos turi būti perdirbtos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje UAB „Rietavo veterinarijos sanitarija“ arba užkastos privačioje augintinio laikytojo valdoje arba nustatyta tvarka įteisintoje teritorijoje. Šiauliuose tokios teritorijos nėra, vadinasi, jei šiaulietės močiutės katė baigė savo dienas, ši, įsidėjusi ją į rankinę, turi autobusu vykti į mišką ir ten katę užkasti…

REKLAMA

„Dauguma žmonių, turinčių savo kiemą, taip ir daro“, – sako Šiaulių felinologų klubo „Saulės katės“ pirmininkas Bronius Gramavičius. Jo žiniomis, kiti kačių mylėtojai palieka augintinius pas veterinarijos gydytojus. Pastarieji ir pasirūpina, kad gyvūno palaikai būtų nugabenti į Rietavą.

„Aš savo augintiniams laidoti turiu specialią vietą – namo kieme prie tvoros. Daugiau nei penkias kates ten palaidojau. Užsodinu daugiamečiais augalais, kad nebereikėtų rūpintis“, – sakė B. Gramavičius.

Gyvūno laidotuvėms – iki 100 Lt

Lietuvoje tik sostinėje veikia legalios gyvūnų kapinės. Kitų šalies miestų gyventojai su augintiniais atsisveikina užkasdami juos pamiškėse, soduose.

REKLAMA

Veterinarijos gydytojas Giedrius Brajinskas sako, kad Šiauliams apie gyvūnų kapines galvoti dar per anksti. Žmonės paprastai renkasi pigiausią variantą, o laidoti gyvūnus legaliose kapinėse kainuoja. „Kas iš to, kad yra legalios kapinės šalia Vilniaus, ten vis tiek beveik niekas gyvūnų nelaidoja. Jei mums tenka užmigdyt gyvūną, vieni ji palieka, kiti sako palaidosiantys savo sklype“, – sako gydytojas.

Seniausios gyvūnų kapinės įkurtos 1896 metais Niujorke. Dabar ten palaidota 70 tūkst. naminių gyvūnų – ne tik katės ir šunys, bet ir liūtai, triušiai, gyvatės, vorai, vėžliai ir žuvytės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Latvijoje oficialios naminių gyvūnų kapinės yra tarp Rygos ir Jūrmalos. Čia palaidota beveik tūkstantis gyvūnų, pastatyti paminklai žuvusiems, dingusiems ar netinkamai palaidotiems gyvūnėliams.

Kryžių ant gyvūnų kapų statyti negalima, tačiau būna ir išimčių. Jei šeimininkas pateikia dokumentą apie augintinio krikštą, kryžių statyti galima. Gyvūnai krikštijami Italijoje ir Vokietijoje.

Italijoje gyvūnų laidojimo verslas panašus į žmonių. Už vienkartinį laidotuvių mokestį (apie 700 Lt) galima ne tik palaidoti gyvūnėlį, bet ir išsinuomoti šarvojimo salę. Statistiniais duomenimis, mylimam augintiniui laidoti lietuviams nebūtų gaila išleisti 50-100 Lt.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų