REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
TV3

Balti, smėlėti paplūdimiai, kokosų palmės – Kiribatis atrodo kaip tipiška rojų primenanti salų valstybė. Tačiau kylantis jūros lygis šią mažytę salelių valstybę Ramiojo vandenyno viduryje gali paprasčiausiai sunaikinti, rašoma portale „Environmental Graffiti“.

Balti, smėlėti paplūdimiai, kokosų palmės – Kiribatis atrodo kaip tipiška rojų primenanti salų valstybė. Tačiau kylantis jūros lygis šią mažytę salelių valstybę Ramiojo vandenyno viduryje gali paprasčiausiai sunaikinti, rašoma portale „Environmental Graffiti“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šias įspūdingas nuotraukas padarė fotografas Jonas Lewisas, šešis mėnesius praleidęs Kiribatyje, kur bendravo su vietiniais gyventojais ir domėjosi jų stulbinama kultūra. Deja, bet ši kultūra, kaip ir visa Kiribačio tauta, gali tapti pirmąja dėl klimato pokyčių išnykusia tauta.

REKLAMA

„Tai, ką mes matome, yra galutinis išskirtinės žmonių rasės, o kartu ir gyvos socialinės sistemos ir kultūros, išnykimas dėl savo gimtosios žemės praradimo. Tai yra nepakeičiama“, – tvirtina J. Lewisas. Kiribačio prezidentas Anote Tongas tvirtina, kad salos žmonės nebegalės čia gyventi vos po 30-60 metų, o klimato pokyčių poveikis Kiribatyje jaučiamas jau dabar.

Kiribačio Respubliką iš viso sudaro 32 atolai ir viena koralų sala. Gyventojai išsisklaidę palei pusiaują Ramiojo vandenyno viduryje. Artimiausia „kaimyninė“ šalis – Tokelau, esanti už šimtų kilometrų. Paties Kiribačio salos išsidėsčiusios vos keli metrai virš jūros lygio. Ir bendras Kiribačio plotas, kylant jūros lygiui, ir toliau grėsmingai mažėja.

REKLAMA
REKLAMA

Žmonės Kiribatyje gyveno šimtmečiais, jei ne tūkstantmečiais. Iš pradžių čia atsikėlė mikroneziečiai, o vėliau ir polineziečiai bei melanieziečiai. Nuo 1892 metų Kiribatis kartu su Tuvalu pateko į britų protektoratą. 1916 metais Kiribatis jau Didžiosios Britanijos dalis. Britų kontroliuojama valstybė buvo iki pat 1971 metų.

Be klimato pokyčių sukeltų problemų vietiniai gyventojai taip pat negali pasigirti darbo galimybėmis. Vietinė ekonomika neretai remiasi ne pinigais, o kokosais. Nepaisant to, J. Lewisas Kiribačio gyventojus vadina „laimingais“: „Labai greitai supratau, kad Kiribatyje yra labai daug juoko.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šalies prezidentui tenka gyventojus raginti palikti salas: „Kad mūsų žmonės išgyventų, jiems teks migruoti. Mes galime laukti tos akimirkos, kai žmonės turės išvykti masiškai, arba galime ruoštis pradedant nuo dabar.“

Sūriam vandeniui ir toliau smelkiantis į Kiribačio žemes, kokosų palmės miršta, griūva pastatai. „Mes prarasime savo gimtąją žemę, jei vandenynas nenustos kilti. Labai paprasta. Mes norime likti namie. Čia gyvena mūsų sielos“, – teigia A. Tongas.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų