Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis nuo tabako rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta apie 5 milijonus žmonių. Mokslininkai nustatė, kad tabako lapuose esanti medžiaga – nikotinas, kuris sukelia priklausomybę, toks pat stiprus kaip kokainas ar morfinas. Vidutinis lietuvis surūko 45 pakelius cigarečių arba 900 vienetų cigarečių kasmet, o nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013 metais mirė daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių.
Tabako dūmuose randama tūkstančiai chemikalų, kurie dūmų, dalelių ir dujų pavidalu išskiriami į aplinką rūkymo metu. Mažiausiai 250 šių chemikalų yra priskiriami toksinėms medžiagos arba kancerogenams – vėžio sukėlėjams. Keletas tabako dūmų komponentų (anglies monoksidas, švinas, nikotinas) priskiriami toksinams ypač veikiantiems vystimąsi ir reprodukcinę sveikatą. Pavyzdžiui, jei moteris per dieną surūko 5-9 cigaretes – galimybė pastoti per 12 mėnesių sumažėja 2 kartus lyginant su nerūkančia moterimi. Be to, rūkymas nėštumo metu sukelia chromosominius pakitimus, fizinius vaisiaus vystimosi sutrikimus – 30 procentų padidėja kiškio lūpos ir vilko gomurio rizika. Skaičiuojama, kad maždaug 1/3 suaugusiųjų pasaulyje kenčia nuo pasyvaus rūkymo. Pasyvus rūkymas 25 procentais padidina riziką susirgti vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, nustatyta, kad rūkalių išpūsti dūmai ore išlieka apie dvi valandas, todėl jais kvėpuoja ir tie žmonės, šalia kurių jau nebėra rūkančiųjų.
Ekonominiai tabako vartojimo kaštai (tiesioginės išlaidos sveikatos priežiūrai, netiesioginės išlaidos dėl priešlaikių mirčių, darbingumo sumažėjimo, invalidumo ir kt.) valstybei ir visuomenei kainuoja apie 1,5 karto daugiau, negu rūkantieji išleidžia rūkalams. Apytiksliai vertinant, Lietuvoje rūkymo pasekmių sveikatai kaštai gali siekti pusę milijardo litų per metus.
Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti rūkyti viešose vietose ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose, bet, 2013 metų duomenimis, tik 26 procentai savivaldybių inicijavo nerūkymo zonas. Nerūkymo zonas nustatė didžiųjų miestų savivaldybės, Molėtų, Neringos, Trakų rajono ir kitos mažesnės savivaldybės.
„Įvairūs rūkymo ribojimai vertinami kaip veiksmingos priemonės, pavyzdžiui, rūkymo viešose vietose draudimai veiksmingai mažina rūkymą viešose vietose, o draudimai rūkyti darbe skatina darbuotojus atsisakyti šio įpročio ir skirtingų vertinimų duomenimis gali sumažinti rūkančiųjų skaičių nuo 4 iki 10 procentų“, – teigia Vaida Liutkutė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja.
Nors Lietuvoje rūkymas draudžiamas viešojo maitinimo įstaigose, viešajame transporte, visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, darbo vietose, esančiose uždarose patalpose, savivaldybių nustatytose nerūkymo zonose, rūkantis asmuo viešoje vietoje – vis dar įprasta praktika.
Viena to priežasčių, pasak V. Liutkutės, – itin maža atsakomybė, draudžiamoje vietoje rūkantis asmuo gali būti įspėjamas arba baudžiamas administracine bauda nuo 20 iki 50 litų. Tokios sankcijos nėra veiksmingos ir adekvačios, be to, policijos pareigūnai palyginti retai surašo protokolus rūkantiesiems. Tą galima pateisinti didesnėmis išlaidomis policijos pareigūnų darbui ir priemonėms apmokėti nei surenkama rinkliava į valstybės biudžetą.
Tabako kontrolės įstatyme taip pat numatytas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Be to, Seimas birželio 12 dieną pradėjo svarstyti įstatymo pataisą uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose, taip pat šalia gyvenamųjų namų langų ir vaikų žaidimo aikštelių, uždrausti asmenims iki 18 metų rūkyti ar net turėti tabako gaminių.
Vis daugiau pasaulio šalių inicijuoja ar pradeda derėtis su sprendimų priėmėjais dėl draudimo rūkyti automobiliuose, kuriuose yra vaikų. Toks draudimas Didžiojoje Britanijoje įsigalios nuo 2015 metų. Lietuvoje taip pat jau pradėta svarstyti uždrausti rūkyti automobiliuose, kai yra vaikų. Šiuo klausimu tvirtą poziciją turi sveikatos ministras V.P. Andriukaitis – jis siekia uždrausti tabako pardavinėjimą šalia mokyklų nuo 2015 metų. Parengta bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija
