REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Spalio 1 d. Seimo narys, profesorius, technikos mokslų daktaras Stasys Brundza, daugelį metų atidavęs automobilių sportui ir verslui bei automobilių eismo problemoms, priklausantis „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, Seime surengė pirmąją spaudos konferenciją.

REKLAMA
REKLAMA

„Dar prieš dvejus metus, dalyvaudamas rinkiminėje kampanijoje į Seimą, susitikimuose su rinkėjais nevengiau akcentuoti, jog pagrindinis mano tikslas, kuriuo vedinas kandidatuoju į šalies parlamentą, dėti visas pastangas, kad Lietuvos žmonės gyventų geriau ir jaustųsi saugesni“, - pradėdamas spaudos konferenciją prisiminė S. Brundza.

REKLAMA

Ikirinkiminių pažadų S. Brundza nepamiršo ir tapęs Seimo nariu. Nors šalies parlamento duris jis pravėrė tik liepos 8 d., nuveikta ne taip jau mažai. Ypač turint omenyje, kad pagal stažą vienas jauniausių Seimo narių S. Brundza darbo ėmėsi prasidėjus didžiajai vasaros pertraukai tarp sesijų, Seimo nariams panirus į pelnytų atostogų malonumus.

Parlamentaras parengė ir iniciavo 4 įstatymų pataisas, kreipėsi į daugelį žinybų, ministerijų, Seimo kanclerį, Seimo valdybą ir Ministrą Pirmininką.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmąją savo, kaip Seimo nario, spaudos konferenciją jis paskyrė vienam iš svarbiausių savo darbų eismo saugumo srityje – pasiūlymų paketui dėl Kelių eismo taisyklių pakeitimo projekto bei eismo saugumo gerinimui Vilniuje.

„Tai nėra nežinoma žemė ar nauja veiklos sfera. Į saugaus eismo problemas gilinausi daugelį metų dirbdamas Ministro Pirmininko, susisiekimo ministro, Vilniaus mero, vidaus reikalų ministro visuomeniniu konsultantu bei padėjėju saugaus eismo klausimais, parengiau aibę dokumentų, pataisų, pasiūlymų spręsti aktualiausias eismo problemas, kurios padėtų mažinti avaringumą šalies keliuose bei gerinti pačią eismo organizaciją, - spaudos konferencijoje kalbėjo S. Brundza. – Deja, daugelis pasiūlymų iki šiol dūla valdininkų stalčiuose, o šalies keliuose žūsta ir žalojami žmonės, daugėja eismo įvykių.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak parlamentaro, skatinamas būtent šių motyvų jis grįžo prie gerai pažįstamų problemų ir pateikė pasiūlymų paketą Kelių eismo taisyklių pakeitimo projektui, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymui bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektui.

S. Brundza dar labiau akcentuoja Kelių eismo taisyklių, kurios nustatytų eismo keliais tvarką visoje šalies teritorijoje, svarbą, kadangi tai dokumentas, kuriuo kiekvieną dieną naudojasi per 1 milijoną transporto priemonių vairuotojų, kitų eismo dalyvių ir todėl jis turi būti kiek įmanoma paprastesnis ir suprantamas įvairaus amžiaus bei išsilavinimo žmonėms. Taip pat nemažiau svarbu, kad bet kokios kitos instrukcijos, taisyklės bei kiti teisės aktai negalėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymui ir tarptautiniams susitarimams.

REKLAMA

Sukonkretinti bei papildyti eismo taisyklių punktai, apibrėžiantys vairuotojų ir pėsčiųjų atsakomybę bei pareigas.

Kelių eismo taisykles S. Brundza siūlo papildyti ir tokiu punktu: „jei nėra „Stop“ linijos, vairuotojas privalo sustoti prieš pėsčiųjų perėją, ne arčiau kaip 3 m“.

Siūloma labiau akcentuoti, kad reikalavimas artėjant prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais, vairuotojui sulėtinti greitį, o prireikus – sustoti, praleidžiant vaikus ir juos lydintį asmenį, yra taikomas ne tik ta pačia, bet ir priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

REKLAMA

Aptardamas siūlomas pataisas, reglamentuojančias pėsčiųjų elgesį ir pareigas keliuose bei gatvėse, S. Brundza akcentavo, jog būtent ši eismo dalyvių kategorija paskutiniais metais kėlė ir tebekelia daugiausia problemų.

„Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2010-2013 metais eismo įvykiai, kai buvo užvažiuota ant pėsčiojo, sudarė didžiausią procentinę dalį nuo visų eismo įvykių. 2012 metais ant pėsčiųjų buvo užvažiuota 1 tūkst. 112 kartų, o pernai šių įvykių skaičius padidėjo iki 1 tūkst. 194 atvejų. 2012 m. sužeistų pėsčiųjų skaičius siekė 1138, 2013 m. padidėjo iki 1186. 2012 metais dėl pėsčiųjų kaltės buvo užfiksuoti 325 įvykiai, o 2013 m. jų padaugėjo iki 333“, - nedžiugias tendencijas, paskatinusias imtis neatidėliotinų priemonių, kurias jis ir siūlo, priminė S. Brundza. Atskiruose pasiūlymų projekto skyriuose gvildenamos keleivių pareigos, eismo reguliavimo problemos, įspėjamųjų signalų, šviesos prietaisų naudojimo, transporto priemonių išsidėstymo kelyje, važiavimo greičio, lenkimo, sustojimo bei stovėjimo, važiavimo per sankryžas ir geležinkelio pervažas aspektai, neįgaliųjų ir specialiųjų transporto priemonių eismo organizavimo ypatumai, eismo organizavimo, keleivių bei krovinių vežimo, lenkimo, kelių ženklinimo ir kitos problemos, išdėstyti papildomi reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ir paukščių varovams, raiteliams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujajame dokumente pirmą kartą siūloma įstatymu reglamentuoti transporto greitį esant nepalankioms oro sąlygoms. S. Brundza taisyklių 134.1 punktą siūlo apibrėžti taip: „automagistralėse lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, o esant šlapiai kelio dangai – ne didesniu kaip 110 km/val., greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu, o esant šlapiai kelio dangai 110 km/val. greičiu.“

REKLAMA

S. Brundza spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį į gana iškalbingus ne gy¬vy¬bės drau¬di¬mo bend¬ro¬vės BTA per tre¬jus me¬tus atliktus tyrimus tri¬juo¬se di¬džiau¬siuo¬se Lie¬tu¬vos mies¬tuo¬se, kur buvo užregistruota be¬veik 13 tūkst. ava¬ri¬jų. Remiantis šiuo tyrimu net 58 proc. (daugiau kaip 7,5 tūkst.) visų avarijų įvy¬ko Vilniuje, Kau¬ne - 27 proc. (3,5 tūkst.) , o Klai¬pė-do¬je - 14 proc. (1,9 tūkst.) eis¬mo įvy¬kių. „Manau, kad mano pasiūlymai Vilniaus merui Artūrui Zuokui dėl saugaus eismo problematikos Vilniaus mieste yra savalaikiai ir galbūt pagaliau bus išgirsti“, - vylėsi S. Brundza, į kurio ankstesnius signalus apie aštrėjančias saugaus eismo problemas sostinėje nebuvo skiriama pakankamai dėmesio.

REKLAMA

Parlamentaro nuomone, esamas eismo saugumo priemonių planas Vilniuje akivaizdžiai nepakankamas. Tą liudija ir drastiškai blogėjanti situacija: avarijų skaičius 2009 – 2013 m. nuo 551 padidėjo iki 871, sužeistųjų - nuo 510 iki 766, žuvusių – nuo 22-jų 2010 m. iki 29 2013 m.). Ne geresnė situacija ir 2014 m. – per 8 šių metų mėnesius žuvo 16 žmonių, 403 buvo sužeisti. Vien liepos mėnesį žuvo 4 žmonės (2013 m. – 1 žmogus). Šie tragiški skaičiai rodo, kad be aktyvių (ir ne visada brangių), inovatyvių sisteminių priemonių, kurios remtųsi eismo nelaimių analize, rezultatų gerėjimo pasiekti neįmanoma.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Todėl S. Brundza pristatė visą eilę poveikio priemonių, kurios, jo nuomone, galėtų iš esmės pakeisti saugaus eismo situaciją Vilniaus mieste. Ir šiame pakete bene didžiausias dėmesys skirtas pėstiesiems. Be kita ko siūloma neapšviestose pėsčiųjų perėjose (pvz. S. Batoro g., Nemenčinės pl., kur įvyksta daug eismo nelaimių), skubiai įrengti aktyvius (mirksinčius) ženklus, Nr. 533 („Pėsčiųjų perėja“), intensyviai mirksinčius LED žibintus, kurie įsijungtų prie perėjos prisiartinus pėsčiajam, prieš visas perėjas grindinį paženklinti „Stop“ linija. Atstumas nuo perėjos iki linijos turėtų būti ne mažiau kaip 3 metrai, kad pėsčiasis turėtų galimybę anksčiau pamatyti atvažiuojantį automobilį. Perėjose, kurios laikytinos pavojingesnėmis, taip pat turėtų būti įrengti mirksintys geltonos šviesos šviesoforai.

REKLAMA

Transporto priemonių susidūrimas - viena iš pavojingiausių eismo nelaimių, todėl S. Brundza siūlo ten, kur transporto srautai intensyvūs ir nėra plačios skiriamosios juostos, atskirti priešingų krypčių transporto srautus apsauginėmis juostomis (pirmiausia, Ukmergės, ypač įkalnėje, Geležinio vilko, Kareivių, Ozo ir Kalvarijų gatvėse). Įrengus apsauginę juostą viduryje (jeigu leidžia kelio važiuojamosios dalies plotis), pėstieji negalėtų kirsti kelio neleistinose važiuojamosios dalies vietose ir nereikėtų apsauginių tvorelių gatvės važiuojamosios dalies kraštuose.

REKLAMA

Kol kas ne viską padarė ir privalančios užtikrinti saugų eismą Vilniuje struktūros.

„Nors Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato struktūrinio padalinio - Kelių policijos valdyboje yra daugiau kaip 100 eismo patrulių, kurie turėtų kontroliuoti ir reguliuoti eismą, deja, Vilniaus miesto gatvėse jų beveik nematome, - akcentuojama pasiūlymų pakete. – Jų stoka itin juntama rytinio ir vakarinio pikų metu, kai būtinas eismo valdymas gatvėse ir sankryžose, kur susidaro didelės spūstys. Būtinas eismo reguliavimas žiedinėse sankryžose, o sankryžose, kuriose eismas reguliuojamas šviesoforu, būtina sustabdyti transporto priemones, kad jos, net degant žaliam šviesoforo signalui, neįvažiuotų į sankryžą, kai išvažiavimas iš jos jau užkimštas automobiliais“.

REKLAMA
REKLAMA

Viena iš opiausių Vilniaus transporto sistemos (o taip pat ir eismo saugumo) problemų – nekokybiškos gatvių dangos. Daugėja intensyvaus eismo gatvių, kurių kelio dangoje įspaustos kas savaitę vis gilėjančios provėžos.

„2013-ųjų vasarą buvo „surastas“ atrodytų pigus ir greitas problemos sprendimo būdas – regeneracine įranga užpildyti provėžas metro pločio juosta. Nors buvo kalbama, kad tokiu būdu greitai bus sutvarkyta dauguma provėžuotų Vilniaus gatvių, tai neįvyko, - teigia S. Brundza. - Panaši situacija ir šiemet, o keletas sutvarkytų gatvių situacijos iš esmės nekeičia, nes dar kiek palaukus provėžos pasidarys tokios gilios, kad regeneracine įranga jų sutvarkyti jau nebepavyks, o tada gatvių remontas kainuos dešimteriopai“.

Parlamentaras tvirtina, jog iš esmės pakeisti eismo saugumo situaciją Vilniuje būtų daug paprasčiau turint galimybę tiesiogiai kontroliuoti eismą ir užsitikrinus, kad lėšos už baudas bus nukreiptos į savivaldybės biudžetą ir panaudotos saugaus eismo priemonių finansavimui. Tai būtų įgyvendinta, jei skubos tvarka būtų priimtas LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241, 222, 2591, ir 2602 straipsnių pakeitimo įstatymas.

REKLAMA

Nepaisant, kad ne kartą pasiūlymų neišgirdo įvairios instancijos, S. Brundza sakė nepraradęs vilčių ir tikįs, jog nuoširdžiomis asmenų ir žinybų, atsakingų už eismo saugumą šalyje ir jos sostinėje Vilniuje, pastangomis šios problemos pajudės iš mirties taško, o avarijų keliuose bei gatvėse kreivės kris gerokai žemyn. Tada didžiuodamiesi galėsime apie Lietuvą ir jos sostinę kalbėti ne tik kaip vieną gražiausių, bet ir moderniausių bei saugiausių Europoje.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų