Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pareiškė, kad nemato pagrindo dialogui su Rusija ir Europos Sąjungos (ES) sankcijoms švelninti, kol Maskva „vykdo agresiją“ ir remia „teroristus Rytų Ukrainoje“.
„Kol Rusija vykdo agresiją, kol Rusija remia teroristus Rytų Ukrainoje, tol dialogas praktiškai nėra įmanomas“, - per spaudos konferenciją Vilniuje sakė prezidentė.
Ji tvirtino, kad „ES naudoja tik tikslines sankcijas, kurios nėra nukreiptos prieš Rusijos tautą ir Rusijos žmones“, ir jos duoda savo rezultatus.
„Kalbėti apie sankcijų atšaukimą kol kas nėra jokio pagrindo todėl, kad situacija ir Rusijos veiksmai tiek Rytų Ukrainoje, tiek kitur nepakitę, taigi, tos priežastys, dėl kurių buvo įvestos sankcijos, pilnai išlieka“, - teigė ji.
Dėl veiksmų Ukrainoje įvestos ES ekonominės sankcijos Rusijai baigiasi liepą. Jas švelninti iki šio termino arba pratęsti po jo reikalinga visų 28 ES valstybių narių parama.
Rusijos ekonomika jau patyrė didelių nuostolių dėl Vakarų sankcijų ir smunkančių naftos kainų.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pirmadienį pareiškė, kad griežtos Vakarų šalių sankcijos Rusijai turėtų būti atšauktos, jeigu būtų pasiekta pažanga sprendžiant Ukrainos krizę.
"Manau, kad sankcijos turi būti sustabdytos dabar. Jos turi būti atšauktos, jeigu bus pažanga. Jeigu pažangos nebus, sankcijos liks galioti", - jis sakė duodamas interviu Prancūzijos radijui "Inter".
Prezidentė teiks naujus kandidatus vadovauti VSD ir prokuratūrai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pranešė, kad šiemet teiks naujus kandidatus vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Generalinei prokuratūrai.
Šalies vadovė sakė, kad nei VSD vadovas Gediminas Grina, nei generalinis prokuroras Darius Valys „iki galo nepateisino lūkesčių, kurie buvo siejami su jų darbu“.
„Atsinaujinimas šiose dviejose struktūrose būtų sveikintinas“, - spaudos konferencijoje sakė D.Grybauskaitė.
G.Grinos penkerių metų kadencija baigiasi balandį, D.Valio - birželį.
Naujų kandidatų prezidentė trečiadienį neįvardijo.
Prezidentė pritaria MMA didinimui nuo liepos
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako pritarianti minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimui nuo šių metų liepos. Sprendimą dėl to dar turės priimti Vyriausybė. Be to, šalies vadovė pritaria ir mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų algų didinimui nuo šių metų kovo.
„Taip pat numatomos diskusijos dėl minimalios mėnesio algos kėlimo nuo liepos 1 dienos, kam aš pritarčiau. Manyčiau, kad minimalios algos pakėlimas nuo 300 iki 325 eurų yra įmanomas, manau, kad ekonomikai būtų naudinga“, - metinėje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė šalies vadovė.
Valdančioji dauguma yra iš esmės sutarusi dėl minimalios algos didinimo nuo šių metų liepos. Tam biudžete reikės papildomai apie 50 mln. litų, į tai buvo atsižvelgta, gruodį priimant 2015 metų biudžetą.
Prezidentės teigimu, sugebėta priimti tiek biudžeto, tiek kitus įstatymus, kad socialinė orientacija, ekonominės gerovės rodikliai Lietuvoje augtų.
„Norėčiau dar kartą visiems priminti, ką mes sugebėjome pasiekti, sutarti kartu su Vyriausybei ir Seimu, kad pagrindiniai socialiniai rodikliai keisis, pirmiausiai nedarbo išmoka didėja iki 300 eurų, grįžta į prieškrizinį laikotarpį, ligos pašalpos - iki 80 proc.“, - sakė prezidentė.
Pasak jos, pensijų kompensavimas vyks toliau, tam biudžete skirta 52 mln. eurų, o mažiausių bazinių pensijų didinimui skirta 26 mln. eurų.
„Taip pat žinome, kad nuo kovo 1 dienos 5 proc. didėja mažiausių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Tai yra labai gerai, nes tą skirtumą ir disproporciją tarp atlyginimų reikia mažinti“, - spaudos konferencijoje tvirtino D.Grybauskaitė.
MMA nuo 2014 metų spalio 1 dienos padidėjo 35 litais iki 1035 litų (300 eurų).
D. Grybauskaitė: euro kurso mažėjimas Lietuvai naudingas
Euro kurso mažėjimas Lietuvai yra naudingas, nes šalies produkcija yra konkurencingesnė trečiosiose šalyse, sako šalies prezidentė. Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad eurą įsivesti šaliai reikėjo jau anksčiau.
„Manau, kad Lietuva turėjo įstoti anksčiau - 2007-aisiais. Tuomet mes būtume sutaupę daug daugiau pinigų ir mūsų skolinimasis būtų pigesnis, ir ekonominė krizė, kurią išgyvenome 2009-2011 metais, būtų buvus daug mažesnė. Bet kokiu atveju įstojimas dabar ir euro kurso judėjimas Lietuvai, ko gero, kol kas yra ir naudingesnis, nes su trečiosiomis šalimis mūsų konkurencingumas didėja, eksporto galimybės didėja mūsų gamintojams“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė D.Grybauskaitė, paklausta, ar Lietuva laiku įstojo į euro zoną, atsižvelgiant į tai, kad valiutos vertė smunka.
Prezidentė nesitiki reformų iš Vyriausybės ir siūlo nekreipti dėmesio į „pasišpilkavimus“
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažino nesitikinti jokių strateginių reformų iš socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės ir siūlė nekreipti dėmesio į pastaruoju metu valdančiojoje koalicijoje kilusį žodžių karą.
„Reformų nesitikiu ir nelinkiu todėl, kad, deja, visi pasiūlymai, kuriuos girdžiu, nepavadinčiau to reformų pasiūlymais“, - trečiadienį per spaudos konferenciją sakė valstybės vadovė.
Ji palinkėjo centro kairės Vyriausybei stabiliai dirbti ateinančius dvejus metus, tęsti pradėtus energetinio saugumo projektus ir skaidriai, efektyviai mėginti panaudoti europines lėšas, projektams bei programoms, kurios numatytos.
„Kokių nors rimtesnių reformų tikrai nesitikiu, nes nematau pasiūlymų, nei galimybių, kad kokios nors strateginės reformos galėtų įvykti artimiausių dvejų metų laikotarpiu“, - pareiškė prezidentė.
Kalbėdama apie socialdemokratų ir „darbiečių“ atstovų abipusius kaltinimus, D.Grybauskaitė tai siejo su prasidėjusiu rinkimų laikotarpiu ir Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla.
„Manyčiau, kad tokie pasišpilkavimai, pažaibavimai koalicijoje vyksta įtemptesniu laikotarpiu, kada matome ir savivaldos rinkimus, ir vėliau bus pasirengimas parlamento rinkimams. Taigi, įeiname į gana, sakyčiau, sudėtingą, jautrų sezoną, tai yra natūralu“, - kalbėjo valstybės vadovė.
„Na, o į pasišpilkavimus turbūt nereikėtų kreipti dėmesio, nes puikiai žinome, kad dalis tų pasišpilkavimų turi ir tam tikrą įtampos ir labai objektyvų pagrindą. Kai kurių partijų buvę lyderiai turi problemų su teisėsauga ir galbūt tai aštrina jų retoriką. Manyčiau, kad tie faktoriai išliks viena iš priežasčių to nervingumo, aštresnių pasisakymų“, - teigė D.Grybauskaitė.
Ji prognozavo, kad ši koalicija nesubyrės ir dirbs iki kadencijos pabaigos.
„Manau, kad koalicija dirbti gali ir gali tikrai užbaigti šią kadenciją kartu“, - teigė prezidentė.
Metų sandūroje socialdemokratai ir „darbiečiai“ apsikeitė kaltinimais ir vieni kitų kritika.
Premjeras socialdemokratų lyderis A.Butkevičius išdavyste pavadino „darbiečių“ elgesį priimant 2015 metų biudžetą, kai šie pritarė siūlymams koreguoti Vyriausybės teikiamą projektą, skiriant papildomas išlaidas kultūros darbuotojų atlyginimams, moksleivių būreliams ir žemdirbiams.
V.Uspaskichas savo ruožtu pareiškė, kad A.Butkevičius yra „bailys ir melagis, rinkimų metu pažadėjęs keisti žmonių pasmerktą konservatorių naktinę mokesčių reformą, bet po rinkimų nepakeitęs nė vieno įstatymo“.
Kitas įtakingas šios partijos narys V.Gapšys taip pat viešu pranešimu pareiškė, kad „jei ne Darbo partija, tai Vyriausybė būtų visiškai blanki“ ir priminė, jog tai koalicijos partneriai suteikė premjerui įgaliojimus veikti.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro LSDP, Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“.
Prezidentė: siekis riboti Rusijos televizijų transliacijas nėra cenzūra
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) siekis apriboti dviejų Rusijos televizijų transliacijas dėl įstatymų pažeidimų nėra cenzūra ar žodžio laisvės ribojimas, sako prezidentė.
„Cenzūra galima vadinti tik tuomet, kai yra priimti diskriminuojantys įstatymai arba yra politinis nurodymas, ar spaudimas daryti tokius dalykus. Čia yra grynai komisijos apsisprendimas, jos teisių ir pareigų vykdymas - sprendimą priims tik pati komisija savo nuomonės pagrindu“, - trečiadienį metų įvykiams apžvelgti skirtoje spaudos konferencijoje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
LRTK trečiadienį spręs dėl sankcijų taikymo televizijoms „RTR Planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“, kurios kaltinamos karo ir neapykantos, smurto kurstymu, taip pat šališkos informacijos pateikimu ir skleidžiama propaganda lapkričio mėnesio laidose. Komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas sakė, kad atlikus visas reikiamas procedūras ir taikia nesusitarus su televizijomis, jų transliacijos Lietuvoje galėtų būti apribotos iki metų.
Komisija taip pat ketina apsispręsti, ar kreiptis į teismą dėl „Ren TV Baltic (Lietuva)“ kai kurių programų retransliacijų stabdymo trims mėnesiams - dėl šios televizijos laidos „Paklydimo teorija“ turinio turėtų pasisakyti nepriklausomi ekspertai.
Seimas svarsto prezidentės teiktas pataisas, kurios už įstatymo pažeidimus leistų skirti iki 3 proc. metinių pajamų baudas tiek transliuotojams, tiek retransliuotojaims. Įstatymų pakeitimus, numatančius baudas iki 28,9 tūkst. eurų (100 tūkst. litų) arba iki 3 proc. metinių pajamų, taip pat numatančius didesnes galias LRTK, Vyriausybei teikia ir Kultūros ministerijos ekspertų komisija.
Kalbos apie lėtesnį šalies ekonomikos augimą - kol kas nepagrįstos
Kalbos apie tai, jog šalies ūkio augimas šiais metais bus lėtesnis nei prognozuoja Lietuvos bankas, kol kas yra nepagrįstos, sako prezidentė. Tačiau Dalia Grybauskaitė neatmeta, kad ūkio augimui sulėtėjus, gali būti peržiūrėtos biudžeto išlaidos.
„Iš tiesų, aš remiuosi centrinio banko gruodžio 11 dienos prognozėmis - 3,1 (proc. - BNS). Kitokių oficialių jokių prognozių nėra, nei Europos Komisijos, nei Finansų ministerijos, nei centrinio banko. Viskas, kas yra kalbama apie grėsmes ar mažesnį procentą, yra spekuliatyvinio kol kas pobūdžio, nepagrįsta. Kai turėsime kitokią informaciją, kalbėsime oficialiai kitaip“, - trečiadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, jeigu ekonomika augs lėčiau nei tikėtasi, bus galima atsisakyti kai kurių biudžeto išlaidų.
„Be jokios abejonės, biudžeto vykdymo eigoje yra galimybė pristabdyti kai kuriuos projektus, jeigu, pavyzdžiui, ekonomika dėl vienokių ar kitokių priežasčių staigiai sulėtėtų. (...) Tai esame darę ir anksčiau, prieš keletą metų, kai lėtėjo ir ėjo ekonomika į krizę. Tai galima net neperžiūrėjus biudžeto tiesiog pristabdyti kai kurių išlaidų vykdymą“, - kalbėjo prezidentė.
Vis dėlto ji pridūrė, kad Lietuvos bankas, prognozuodamas ūkio augimą, įvertino ir galimą neigiamą Rusijos sankcijų poveikį.
„Bet kol kas aš tam didelės grėsmės nematau, nes išties tas apie 3 proc. atsirado jau pritaikius tam tikrus nuogąstavimus dėl tų prekių, ypač su Rusija prekybos sankcijų, kai pas mus buvo prognozė kažkur metų viduryje vos ne 3,5 (proc. - BNS), dabar yra 3-3,1 (proc. - BNS). Tai aš manyčiau, kad jau dalinai yra įtraukta ta rizika“, - sakė D.Grybauskaitė.
Lietuvos bankas gruodį 0,2 punkto sumažino kitų metų BVP augimo prognozę iki 3,1 proc. Finansų ministerija pernai rugsėjį prognozavo, kad šalies ūkis šiemet augs 3,4 proc., Europos Komisija - 3,1 proc.
Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį sakė, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,6-2,8 procento. Abejones dėl BVP augimo prognozių anksčiau išsakė ir finansų ministras Rimantas Šadžius - gruodžio pabaigoje jis sakė manąs, jog ekonomika 2015 metais augs 2,7-2,9 procento.
Pernai per 9 mėnesius šalies BVP augo 3,1 procento.
Prezidentės artimiausi vizitai - nuo Čilės iki Mongolijos
Prezidentės Dalios Grybauskaitės 2015 metų pirmo pusmečio vizitų tvarkaraštyje - Čilė, Mongolija ir Europos šalys.
Anot D.Grybauskaitės, artimiausia laukianti išvyka suplanuota į prestižinį pasaulio ekonomikos forumą Davose, Švecarijoje, kur ji skaitys pranešimą ekonominio saugumo ir energetinio saugumo klausimais.
Vasarį Lietuvos vadovė lankysis Vokietijoje, kur dalyvaus kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje. Vizitas į Čilę suplanuotas pavasarį - ten kaip pirmininkė ji dalyvaus Pasaulio moterų lyderių konferencijoje bei susitiks su Čilės prezidente Michelle Bachelet (Mišel Bačelet).
Vizitu Mongolijoje prezidentė siekia paskatinti naujų rinkų paiešką. D.Grybauskaitė taip pat dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės susitikime Rygoje ir parodoje „Expo 2015“ Milane.
„Numatomas vizitas į Mongoliją, kur kartu su verslo delegacija vyksiu dvišalio darbinio vizito. Taip pat numatoma gegužės mėnesį Rygoje Rytų partnerystės konferencija, taip pat Milanas - „Expo 2015“, kur dalyvausiu Lietuvos ekspozicijos dienose. Na ir šalia to, aišku, visi europiniai reikalai - Briuselis, euro zonos reikalai ir visi kiti“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D.Grybauskaitė.
Graikija nesugeba atsistatyti, nes laiku nesiėmė priemonių - D.Grybauskaitė
Graikija nesugeba susitvarkyti su ekonomikos problemomis, nes laiku nesiėmė būtinų priemonių, sako Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė.
„Dėl situacijos Graikijoje - visiškai suprantama, kad ši valstybė, net ir būdama ant bankroto slenksčio, vis tik nesugebėjo priimti radikalių reikiamų priemonių, todėl nesugebėjo per tokį laikotarpį atsistatyti ir pakloti solidžius ateinančio laikotarpio augimo pagrindus. Ir dėl to tokie sunkumai“, - trečiadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė D.Grybauskaitė.
Netyla kalbos, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos, jeigu kraštutiniai kairieji laimės šį mėnesį vyksiančius rinkimus.
Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ šeštadienį citavo šaltinius, anot kurių, kanclerė Angela Merkel yra pasiruošusi leisti Graikijai pasitraukti iš euro zonos, jeigu graikai išsirinktų vyriausybę, kuri atmestų dabartinę šalies griežto taupymo politiką.
Apklausos rodo, kad sausio 25-ąją vyksiančius pirmalaikius Graikijos parlamento rinkimus gali laimėti radikali kairioji partija „Syriza“. Partija, vadovaujama Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) žadėjo atšaukti reformas, vykdomas spaudžiant Graikijos tarptautiniams skolintojams, ir iš naujo derėtis dėl finansinės pagalbos programos sąlygų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
