Anot pirmininkės, svarbiausia užduotimi tampa telkianti žurnalistika ir siekis susikoncentruoti ties šaliai ir jos viešajai erdvei tenkančiais iššūkiais. „Matome, kad kaimyninės šalies informacinė erdvė yra reali problema, todėl galima tikėtis,kad šiais metais vidinių skandalų paieškų bus mažiau,“, - sakė G.V. Petrošienė. Kaip vieną iš tokios pozityvios veiklos pavyzdžių G. V. Petrošienė nurodė faktą, kad šiemet draugijos teikiamą prestižinę metinę „Vilties prezidento Stasio Lozoraičio“ premiją nutarta skirti Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistui, tautinių bendrijų tematikos laidų rengėjui Vitalijui Karakorskiui. „Pats gyvenimas diktuoja, kad turime telktis ir rimtai dirbti, o skandalų ir pigaus populiarumo paieškos, tikiuosi, bus mažiau kam nors įdomios,“ – sakė pirmininkė. LŽD savo suvažiavime,kuris šeštadienį vyko Vilniaus tautinių bendrijų namuose, taip pat išsirinko naują valdybą ir kitas valdymo institucijas. Diskusijų metu pareikštas pasiryžimas toliau ginti profesines Lietuvos žurnalistų teises ir neatsisakyti vertybių, kurios sutelkė narius į ketvirtį amžiaus gyvuojančią bendruomenę. **** Lietuvos žurnalistų draugiją (LŽD) subūrė 1991 m. gruodžio 21 d. žurnalistai, pasitraukę iš Lietuvos žurnalistų sąjungos bei kiti plunksnos, mikrofono ir TV kameros broliai, pirmiausia tie, kurie darbavosi Atgimimo žiniasklaidoje.
LŽD savo įstatuose deklaravo esanti ne įsteigta, bet atkurta nepriklausoma periodinės spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių žurnalistų profesinė ir kūrybinė organizacija, 1922 m. Nepriklausomoje Lietuvoje įsteigtos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos, 1930 m. reorganizuotos į Lietuvių žurnalistų sąjungą ir 1940 m. likviduotos, teisių paveldėtoja, tęsianti jos veiklą, etines bei organizacines nuostatas.
1998-aisiais Lietuvos žurnalistų draugija Centro valdybos tuometės pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva įsteigė premiją, kuri pagerbiant diplomato bei politiko Stasio Lozoraičio (1924–1994) atminimą buvo pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.
Pirmajai laureatei – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistei, įspūdingo TV laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėjai Nijolei Baužytei ši premija įteikta 1998 m. vasarą.
Antrajam laureatui Vaidotui Žukui premija paskirta už 1999 m. transliuotas aktualias radijo laidas. Nuo tada premija įteikiama po Naujųjų metų, maždaug apie Trijų Karalių šventę.
Trečiasis laureatas – kaunietis Kazys Požėra (2000 m.). Deja, prieš nepilnus metus staigi mirtis pakirto 66-erių tesulaukusį iškilųjį žurnalistą, redaktorių, publicistą.
Ketvirtuoju laureatu 2001 m. tapo šiaulietis žurnalistas ir rašytojas, almanacho „Varpai“ steigėjas bei leidėjas Leonas Peleckis-Kaktavičius.
Penktasis šios premijos (2002 m.) laureatas Viktoras Alekna tada buvo vienas vyriausių Lietuvos žurnalistų (gim. 1915 m.) – dar prieš karą darbavosi „Naujojoje Romuvoje“. Iki pat mirties 2008-aisiais jis nepadėjo plunksnos: rašė straipsnius, prisiminimus, eilėraščius.
Šeštąja premija 2003 m. pagerbtas Romos Grinbergienės – garsios rankininkės, vėliau žurnalistės bei redaktorės, LŽD Centro valdybos pirmininkės atminimas (tikroji pavardė – Danutė Marija Šapokaitė; 1939–2003).
Septintąją premiją 2004 m. LŽD skyrė katalikų spaudos atkūrėjui, Naujojo Testamento lietuviškojo vertimo redaktoriui, buvusiam žurnalo „Katalikų pasaulis“ vyr. redaktoriui bei tokio paties pavadinimo leidyklos direktoriui kun. Vaclovui Aliuliui MIC.
Aštuntoji laureatė – žurnalistė Liudvika Pociūnienė. Jai 2005 m. premija skirta už daugeliui žiūrovų ilgam įsiminusį televizijos kultūros laidų ciklą „Laiko ženklai“.
Devintoji laureatė – ilgametė krikščioniško žurnalo „Artuma“ redaktorė Vanda Ibianska (2006 m.).
Sukaktuvinė – dešimtoji premija už žurnalistinę veiklą 2007 m. įteikta buvusiam partizanui, kariui savanoriui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Antanui Seikaliui.
Vienuoliktąja premija 2008 m. pagerbtas kun. Julius Sasnauskas OFM – vienuolis pranciškonas, katalikų radijo „Mažoji studija“ vadovas, publicistas, rašytojas.
Dvyliktosios premijos (2009 m.) laureatas – publicistas Edmundas Simanaitis (Jonava).
Tryliktoji premija 2010 m. paskirta „Bernardinai.lt“ dienraščio redaktoriui Andriui Navickui.
Keturioliktąja premija 2011 m. įvertinta kauniečio žurnalisto, retų faktų gebančio surasti ir gilių įžvalgų pateikiančio apžvalgininko Zenono Mikalausko profesinė veikla.
2012 m. penkioliktąja laureate tapo rašytoja, publicistė, vertėja Marytė Kontrimaitė, Armėnijos Mokslų Akademijos garbės daktarė.
2013-aisiais šešioliktoji premija už ilgametę ir nenuilstamą dorovinių vertybių sklaidą visuomenės komunikavimo priemonėse paskirta leidinio ,,Bažnyčios žinios“ redaktoriui Kastantui Lukėnui.
Ilgametis premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ mecenatas – politikas Kazys Starkevičius, turintis šeimos ūkį pakaunėje.
