Pastaruoju metu viešoje erdvėje vėl pasigirdo provakuojantis klausimas: „Kam dirbti, jei bedarbio pašalpa yra didesnė už minimalią algą?“ Tiesa, nuo sausio 1 d. maksimalios nedarbo išmokos dydis atstatytas į prieškrizinį lygį, kuris sudaro 302 Eurus. Dirbantieji asmenys tam ir draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, kad juos apsaugotume, jei jie netektų darbo ne dėl jų kaltės. Daugelyje Vakarų Europos šalių nedarbo draudimo išmoka siejama su vidutiniu darbo užmokesčiu ir mokama ilgiau negu Lietuvoje. Tiesa ir įmokų tarifas minėtose valstybėse gerokai didesnis negu Lietuvoje (2015 m.- 1,1 proc.).
KAS GALI GAUTI BEDARBIO PAŠALPĄ IR KIEK LAIKO?
Teisę į nedarbo draudimo išmoką Lietuvoje turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, kuriems Darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius ir buvo atleisti iš darbo ne dėl savo kaltės ar aplinkybių arba darbdavio bankroto atveju.
Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jei jis yra nuo 25 iki 30 metų – 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų – 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau – 9 mėnesius.
KAIP APSKAIČIUOJAMA PAŠALPA?
Nedarbo draudimo išmoka susideda iš pastovios ir kintamos dalių. Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro mokėjimo mėnesį galiojančių valstybės remiamų pajamų dydis (nuo 2015 m. – 102 Eurai).
Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis remiantis įstatymu apskaičiuojama taip: apskaičiuojamos bedarbio kiekvieno mėnesio draudžiamosios pajamos imant 36 mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jas susumavus šios draudžiamosios pajamos, padalijamos iš atitinkamą mėnesį buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, ir gaunamas vidurkis, kuris dauginamas iš nedarbo draudimo išmokos skyrimo mėnesį esamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis sudaro 40 procentų šio apskaičiuoto dydžio.
Pirmus 3 mėnesius mokama visa nedarbo išmoka, likusį nustatytą nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį mokama pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo išmokos dalies. Kiekvienu iš nurodytų laikotarpių nuo šių metų mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 302 Eurai.
KĄ RODO SITUACIJA DARBO RINKOJE ?
Daugiausia žmonių į darbo biržas kreipiasi kiekvienais metais sausio mėnesį. Šių metų sausį beveik kas trečias (31,6 proc.) bedarbiu tapęs asmuo yra jaunesnis kaip 30 metų amžiaus, 24,1 proc. – vyresni kaip 50 metų amžiaus. Beveik 16 proc. į darbo biržą besikreipusių asmenų neturi darbinės patirties, 38 proc. - be profesinio pasirengimo, apie 17 proc. – praradę darbo įgūdžius dėl ilgesnės kaip 2 metai darbo pertraukos.
Statistika rodo, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl atstatytos nedarbo išmokos padidėjo bedarbių skaičius. Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal Darbo biržos duomenis, 2015 m. sausio 1 d. šalyje buvo 169,2 tūkst. bedarbių, iš jų ( SODROS duomenimis gruodžio mėn. )nedarbo draudimo išmoką už visą mėnesį gavo tik 25,6 tūkst. bedarbių, iš kurių 11,9 tūkst. asmenų arba 7 proc. visų bedarbių buvo išmokėta beveik maksimalaus dydžio nedarbo draudimo išmoka.
Lietuvos Respublikos Seimas 2014 liepos 10 d. siekdamas mažinti nedarbo lygį Lietuvoje, skatinti gyventojų užimtumą, veiksmingiau taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, atsižvelgdamas į poreikį taupyti lėšas bei užkirsti kelią piktnaudžiavimams priėmė Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris dar labiau apribojo bedarbių galimybę nedirbti, o tik gauti nedarbo išmoką.
Kristina Miškinienė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė
