Rusija – tai šalis su neįprastai didele prekybos dalimi savo BVP, ir didžioji dalis jos – tai prekyba importo prekėmis ir produkcija.
„Aš negaliu įsivaizduoti, kaip visa ši sistema sugebės funkcionuoti bent jau pusmetį. Man atrodo, kad atsiras trikdžiai ne tik su importo prekėmis, kam rusų tauta jau išsiugdžiusi toleranciją per paskutinius 20 metų, tačiau ir atsiras pirmieji akivaizdūs produkcijos trikdžiai per artimiausius tris mėnesius. Importo prekių pakeitimas išspręs deficito problemą 10, geriausiu atveju, 20 procentų, iš esmės daug prastesnės kokybės prekėmis.
O jau vasarą gali prasidėti tikra prekių krizė, įskaitant jų paskirstymą regionuose.
Pavasarį visi supras, kad Rusijos žemės ūkis labai rimtai sugriautas, ir visas sezonas – šuniui ant uodegos. Kodėl? Todėl, kad paskolų kapitalui kainuojant nuo 25 iki 35 proc. ir su didžiuliu importu, kuriam rublinės kainos pakilo dvigubai, šis verlsas tapo nuostolingu ir žlugo. Ir perėjo į „Sberbank“ sąlyginį valdymą už skolas. O „Sberbank“ dirba kitame versle, negu žemės ūkio bendrovių valdyba su krūvomis skolų.
Prekių deficitas iššauks paniką, žmonės pradės šluoti lentynas. Tai gali iššaukti griūtį, taip pat ir regionuose. Riaušės dėl maisto. Priespauda. Kraujas. Regionų revoliucija? Kraujas. Pilietinis karas?
„UAB FST“ (taip nurodyta autoriaus, - red. past.), Rusijos Federacijos saugumo taryba, Putinas, Patrušovas, ir visos tos organizacijos ir personažas užvirė tokią košę, kurios paprasta antikrizine problema neiškabinsi. Negana to, ekonominiai procesai tokie inertiški, o investuotojų pasitikėjimas toks trapus, prarandamas taip greitai ir atsistato taip lėtai, kad, net jeigu išmėžti visą šią ONG iš Kremliaus, išvesti kariuomenę iš Ukrainos, atiduoti atgal Krymą jo teisėtiems savininkams, pasukti atgal neteisėtą nacionalizaciją, atstatyti santykius su visu pasauliu ir pasiekti visiško, bei greito visų sankcijų nutraukimo, tai netgi tuo atveju prireiks ne vienerių metų, norint atstatyti sugriautą ekonomiką, finansų sistemą, užsienio ir Rusijos investuotojų pasitikėjimą.
„Mūsų laukia siaubingi kataklizmai, deja. Neįmanoma jų visų tiksliai numatyti...“ – užbaigia S. Rabinovičius.
