Su buvusiu generaliniu policijos komisaru, Alytaus meru išrinktu Vytautu Grigaravičiumi, kalbėjosi LRT laidos „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis.
– Viešajame gyvenime jūsų nelabai matėme daugiau kaip septynerius metus. Kokie buvo tie metai? Kuo užsiėmėte?
– Metai buvo įvairūs, geri. Susikūriau patogų gyvenimą, daug laiko skyriau sportui, savišvietai, knygoms, šeimai, anūkams. Iš tiesų gyvenau labai smagų, įdomų gyvenimą. Tiesiog idilišką.
– O kalbant apie darbą?
– Turėjau įmonę. Ir tebeturiu, tik, žinoma, dabar jau reikės parduoti akcijas kompanionui. Įmonė buvo sukurta tiesiog laikui praleisti. Tam, kad neužmirščiau, ką moku. Tai susiję ir su skolų išieškojimu, įvairiomis konsultacijomis verslo saugumo klausimais, finansine parama, tarpininkavimu ir pan.
– Tuo metu, kai ėjote policijos generalinio komisaro pareigas, buvote vienas populiariausių žmonių Lietuvoje. Turbūt tik su prezidentu tuo metu jus buvo galima lyginti. Prezidentui Rolandui Paksui ėmus regzti planus jus pakeisti, jūsų palaikyti rinkosi tūkstantiniai mitingai. Pasiilgote viešos veiklos?
– Kaip čia pasakius. Aš labai ilgai svarsčiau, sutikti ar nesutikti, nes buvo daug siūlymų ne tik iš miesto gyventojų, – ir verslo įmonių vadovai, pramonės įmonių vadovai siūlė, kvietė į susirinkimus. Alytuje veikia toks pilietinis judėjimas – buvę Alytaus sąjūdžio atstovai, jie irgi pasikvietė į susitikimą ir tiesiog pradėjo kalbinti... Ir galų gale prikalbino. Labai sunkiai. Galvojau, gyvenimą aš turiu puikų, gyvenu patogiai, viskuo apsirūpinęs ir dvasiškai, ir materialiai. Dabar vėl lįsti, vėl veltis...
– Kas nulėmė jūsų apsisprendimą?
– Galvojant, bendraujant su žmonėmis atsirado tam tikras sportinis įniršis, kad Alytuje tikrai nėra taip gerai, kad yra nemažai problemų: miestas traukiasi, mažėja verslo įmonių, mažėja darbo vietų, statistika rodo, kad Alytus kasmet susitraukia tūkstančiu gyventojų, – tai yra labai daug. Pradėjus gilintis į tas problemas, atsirado pyktis – juk galima ir kitaip tą miestą bandyti valdyti ir tvarkytis.
– Daugiau kaip 67 proc. – milžiniškas palaikymas. Jus patį nustebino?
– Maloniai nustebino. Aš tikėjausi pergalės jau pirmajame ture, nes žmonės mane žino, pažįsta ir girdėjau jų reakcijas, palaikymą. Bet kad toks didelis atotrūkis – man buvo maloni staigmena.
– Kuo jūs tai paaiškintumėte?
– Manau, tai lėmė du dalykai. Pirma, mane pažįsta – aš Alytuje gimęs ir augęs. Žmonės prisimena tuos laikus, kai Alytuje siautėjo organizuotas nusikalstamumas, o aš dirbau Alytaus komisaru. Manau, nėra geresnės reklamos už konkrečius darbus, pasiekimus. Mano nuomone, vienas iš veiksnių yra būtent tai. Antra, susibūrėme į komandą, kurioje nėra nė vieno partijos atstovo, nė vienas iš mūsų nėra dalyvavę jokioje politinėje veikloje. Manau, tai irgi turėjo įtakos, nes žmonės yra pavargę nuo partijų. Galbūt ne tiek nuo partijų, kiek nuo tų pačių veidų, kurie metai iš metų eina iš tarybos į tarybą, o miestas realių, didelių pokyčių nejaučia. Manau, kad būtent dėl to buvome pasirinkti mes.
– Alytaus taryboje beveik neliko politinių partijų. Kokios to priežastys? Jūs truputėlį skeptiškai kalbate apie partijas, tarsi būtų pranašumas tai, jog žmogus nepriklauso jokioms partijoms. Ar tai yra gerai?
– Manau, tai yra gerai, nes partijų vadovams teks pagalvoti, kad, ko gero, ne viskas gerai partijos viduje, jeigu žmonės jais nusivylė. Pavyzdžiui, šalia Alytaus yra Druskininkai, Birštonas, Marijampolė. Šių miestų tarybose dominuoja socialdemokratai, tačiau žiūrėkime, kaip vystosi Druskininkai, kaip dabar kyla Birštonas, kaip tvarkosi Marijampolė, ir šalia yra Alytus. Partija ta pati, bet žmonės kiti.
– Kas jūsų judėjimo žmones sieja tarpusavyje? Skirtingi žmonės, anksčiau vienoje komandoje nedirbę, – nematote rizikos?
– Rizika yra. Vakar eilinio mūsų darbinio susitikimo metu sakiau, kad mes pasiekėme finišo tiesę, atėjome į miesto tarybą, bet čia mūsų laukia labai didelis išbandymas. Išbandymas valdžia. Šį išbandymą ne kiekvienas atlaiko. Iš tiesų mes labai skirtingi, tačiau visi esame miesto patriotai. Tarp mūsų daug jaunimo. Jie dar nesargdinti idealistai. Aš tikiu ir viliuosi, kad mes atlaikysime įvairias pagundas.
– Ar tiesa, kad jūs bandote kurti net ne koaliciją, o tarybą be opozicijos?
– Mano svajonė būtų tokia, kad taryba dirbtų vieningai. Pozicija – opozicija galėtų būti atskirais klausimais, bet daryti opoziciją vien tam, kad ji būtų, – nematau jokio reikalo. Vis dėlto Alytus, nors ir Dzūkijos sostinė, yra provincinis miestas ir aš jame nematau politikos, išskyrus įvairias gyventojų problemas, miesto ūkines problemas.
– Po tokios sėkmės turbūt pagalvojate, kad reikėtų ir platesnio žingsnio?
– Ne. Aš esu apsibrėžęs tolesnę savo gyvenimo liniją: šeima, anūkai ir gimtasis miestas. Viskas.
– Ketinate pabūti kadenciją dvi Alytaus meru ir viskas?
– Aš noriu padėti miestui, noriu parodyti, kad miestą galima valdyti ir kitaip, įtraukiant į valdymą miesto gyventojus, įmones, verslą. Miestas, kuriame gyvename, turi būti patrauklus ir skambėti gerąja prasme. Aš planuoju pabaigti kadenciją ir užleisti vietą kitiems.
