Kol turime, nesidžiaugiame, kai prarandame – gailime. Taip jau yra ir tai visiškai normalu. Bet tik ne šiems žmonėms! Visai netikėtai jie prarado reikalingiausias kūno dalis, tačiau šypsenos nuo jų veidų pasitraukė tik tuomet, kai išties skaudėjo.