Nors internetiniai nusikaltėliai stengiasi užmaskuoti pornografinius tinklalapius, kuriuose vaizduojami vaikai, tačiau teisėsaugininkai juos vieną po kito velka į dienos šviesą ir pradeda ikiteisminius tyrimus. Baudžiamojo kodekso 309 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pornografinio turinio dalykų įsigijimą, laikymą ir platinimą. Taigi, atsisiuntus ar kitaip įsigijus ir laikant medžiagą su vaikų pornografija (net ir neplatinant), gresia būti nubaustam.
Pareikšti įtarimai
Pastaruoju metu vaikiškos pornografijos mėgėjai sučiupti Vilniuje ir Kaune. Kauniečiai iškrypėlį, platinusį pedofilams skirtą pornografiją, surado vykdydami Vokietijos kriminalinės policijos tarnybos pradėtą tarptautinę operaciją dėl neleistino turinio elektroninėje erdvėje platinimo. Beje, labai dažnai mūsų šalies pareigūnams apie pornografijos siuntėjus praneša kitų šalių teisėsaugininkai. Šį kartą tarptautinėjė operacijoje dalyvavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos pareigūnai, jiems talkino kolegos iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Kaune buvo sulaikytas 43 metų vyras, kuris, kaip įtariama, įgijo ir platino pornografinio turinio vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojamas vaikas. Atliktų kratų metu iš įtariamojo gyvenamosios vietos paimta įvairi kompiuterinė technika, kuri buvo naudojama pedofilinės pornografijos gavimui ir platinimui, taip pat ir slėptos nutolusios mobilios laikmenos, pranešė Kauno apskrities policija.
Įtariamajam pareikšti įtarimai dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 str. 2 d.: „Tas kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.
Įtarimai pagal tą patį straipsnį pareikšti ir vilniečiui. Iš jo gyvenamojo būsto per kratą rasta ir paimta įvairios kompiuterinės įrangos, kompaktinių diskų, kitų laikmenų, kurie pateikti ištirti ekspertams. Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus kompiuterinės technikos tyrimus, bus nustatytas neteisėtos veikos mastas ir būdai.
Laidavo draugas
Šiems vyrams ikiteisminiai tyrimai tik pradėti, o yra ne vienas ir nuteistas. Ko gero, labiausiai pasisekė vilniečiui verslininkui Olegui S. (40 m.), kurį vasario viduryje Vilniaus apygardos teismas (VAT) atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors apylinkės teismas jam buvo skyręs vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui. Be to, nuteistasis buvo įpareigotas sumokėti 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.
Nagrinėjant apeliacinį skundą, už pornografinio turinio nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, į savo kompiuterį atsisiuntusį Olegą laidavo vienos bendrovės direktorius. VAT teisėjų kolegija dėl vaikų pornografijos įgijimo ir platinimo nuteistam Olegui S. kaltinimus panaikino, o baudžiamąją bylą nutraukė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Olegas nuo pat pirmos apklausos pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi.
Bylos duomenimis, pas Olegą S. buvo rasta daugiau kaip 3300 nuotraukų ir daugiau nei 30 vaizdo įrašų su mažamečiais vaikais. Jis juos atsisiuntė internetu ir sudarė galimybę kitiems asmenims iš jo kompiuterio atsisiųsti pornografinio turinio vaizdo įrašus bei nuotraukas su mažamečiais vaikais.
Rado atsitiktinai
Kiek anksčiau už vaikų pornografijos laikymą buvo nuteistas dar vienas vilnietis – irgi Olegas B. (49 m.). Į valstybės biudžetą jam teko sumokėti 1560 litų baudą.
Olego B. asmeniniame kompiuteryje policija surado 32 nuotraukas ir vaizdo įrašų, kuriuose seksualiai išnaudojami vaikai.
Teisme vyras aiškino, jog naršydavo po tinklalapius, tarp jų – ir pornografinio turinio, tik vaikų pornografija jo nedominusi. Olegas B. neneigė fakto, kad jo kompiuteryje rasta vaizdų su vaikų pornografija, bet tikino jų specialiai neieškojęs ir nesisiuntęs, o tuo labiau neplatinęs. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pornografinio turinio medžiagą jis atsisiuntė iš vieno rusiško tinklalapio.
Slėpė po kodais
Dar vienas vilnietis Sviatoslavas P. (35 m.) beplatindamas vaikų pornografiją įkliuvo ne kartą. Prieš trejetą metų jam už pornografijos laikymą ir platinimą buvo paskirta 10 400 litų bauda. Informaciją apie jo kompiuteryje esančią ir platinamą vaikų pornografiją Lietuvos teisėsaugininkams suteikė kolegos iš užsienio. Pareigūnai aptiko Sviatoslavo P. kompiuteryje net 17 pornografinio turinio vaizdo įrašų, taip pat daugybę pornografinių nuotraukų, kuriose nufotografuoti vaikai.
Po kurio laiko policijos pareigūnai ir vėl gavo duomenų iš kolegų Vokietijoje apie nusikalstamą Sviatoslavo veiklą. Atlikę kratą jo namuose ir nuomojamose patalpose, patikrinę jo kompiuterį, pareigūnai surado kelis pornografinius vaizdo įrašus ir beveik 500 vaizdo įrašų, kuriuose nufilmuoti seksualiai išnaudojami vaikai.
Teisme Sviatoslavas P., kaip ir pirmąjį kartą, kai buvo teisiamas, visaip suko uodegą. Jis tvirtino, girdi, policininkai jam keršiję, nes negavę kyšio ir todėl suklastoję bylą. Šitie jo teiginiai buvo paneigti. Užtat įrodymai buvo nenuginčijami. Ekspertai paliudijo, kad vyro kompiuteryje rastos nuotraukos buvo pažymėtos tam tikrais žodžiais ir trumpiniais, kurie būdingi pornografinio turinio dokumentams. Šiuos raktinius kodus gerai žino vaikų pornografiją visame pasaulyje platinantys asmenys.
Šį kartą teismas kaltinamajam paskyrė 39 000 litų baudą.
Laikyti irgi draudžiama
Šie pateikti pornografijos mėgėjų pavyzdžiai panašūs. Užtat ir bausmės panašios. Kai kurie vyrai, nutverti už rankos dėl pornografijos laikymo, didelę savo gyvenimo dalį leisdavo virtualioje erdvėje. O ir nenutvertieji naršo po interneto svetaines, kuriose yra pornografinio turinio vaizdų, ir neretai į savo kompiuterį parsisiunčia tokio turinio filmų. Daugelis pornografinio turinio vaizdų savo kompiuteriuose laikiusių vyrų piktinasi, jog taip, girdi, pažeidžiama jų privati erdvė – namie ką noriu, tą ir žiūriu. O, atseit, siųsdamasis failus su pornografinio turinio dalykais, kol jų neparsisiunti, gali ir nepamatyti, ką gausi. Todėl teisėsaugininkai pataria parsisiųstą failą su vaikų pornografija tuoj pat ištrinti, o ne laikyti kompiuteryje (retkarčiais paspoksant) ir taip tapti nusikalstamos veikos subjektu.
Pravartu žinoti, jog elektroninę erdvę stebinti tarnyba, bendradarbiaudama su kitų šalių kolegomis, ne kartą yra pranešusi teisėsaugai apie vieno ar kito asmens disponavimą pornografinio turinio dalykais. Tiesa, ne visais atvejais tai buvo vaikų pornografija. Suaugusiųjų pornografijos įstatymas laikyti nedraudžia, baudžiama tik už jos platinimą.
Tačiau platintoju galima tapti to nė neįtariant. Pavyzdžiui, naudojantis failų dalijimosi programomis, tokiomis kaip „utorrent“, žmogus, atsisiųsdamas jį sudominusius vaizdus, kartu tampa ir tų vaizdų platintoju, nes, galbūt, tuo metu kitas interneto lankytojas, suradęs ieškomą dalyką, siunčiasi jį iš to žmogaus kompiuterio.
Platintojai tobulėja
Interneto stebėjimo fondo (IWF) ataskaitoje pabrėžiama, jog nusikaltėliai vaikų pornografijai platinti ir laikyti internete ėmė taikyti naują būdą – iš pažiūros teisėtuose tinklalapiuose paslepiamas uždraustas turinys.
Šie internetiniai pornografijos platintojai padaro taip, kad, įvedus tinklalapio adresą tiesiai į naršyklės adreso laukelį, svetainėje rodomas visiškai padorus ir teisėtas turinys. Tačiau, kai prie to paties tinklalapio prisijungiama per tam tikrą tinklų sąsajos puslapį arba specialų „skaitmeninį kelią“, svetainė, žinodama kaip vyko peradresavimas, esamą vaizdą pakeičia vaikų pornografijos turiniu.
Taigi IWF perspėja: „Tokia tinklalapių kūrimo technika yra teisėta ir dažnai naudojama, pavyzdžiui, apsipirkimo tinklalapiuose, kuriuose primenama, kas jūs esate, kai, iš jo išėję, vėl sugrįžtate į tinklalapį. Tačiau nereikia pamiršti, kad internetiniai nusikaltėliai tuo naudojasi, siekdami užmaskuoti savo tinklalapius. Jie tik padaro juos sunkiau aptinkamus teisėsaugai. Ši klaidinanti technika gali kelti pavojų ir bendrovėms, sudarančioms verslo sutartis su tais, kurie, jų manymu, savo tinklalapyje skelbia teisėtą turinį. Mes vis dažniau aptinkame naujų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimo būdų ir pranešame apie juos visoms teisėsaugos institucijoms, kad būtų galima atpažinti nusikaltėlius ir išgelbėti jų aukas.“
Užkrečia kompiuterius
Besisiunčiant pornografiją galima prisisiųsti ir virusų. „Jeigu paspaudus ant filmuko, kurį ruošiatės pažiūrėti, pasiūlys atnaujinti „Flash“ programinę įrangą – būsite per vieną mygtuko paspaudimą nuo savanoriško viruso įsidiegimo“, – rašo „The Guardian“.
Anot kibernetinio saugumo eksperto Mohamado Faghani, šis pornografiniu filmuku apsimetantis „Trojos arklio“ tipo piktybinis elementas jau sugebėjo infekuoti šimtus tūkstančių „Facebook“ naudotojų kompiuterių.
„Šis „Trojos arklys“ viliojančiame „Facebook“ įraše sužymi visus jau infekuoto socialinio tinklo naudotojo draugus. Atidarius įrašą bus parodomas trumpas pornografinio įrašo fragmentas, po ko bus pasiūlyta atsinaujinti „Flash“ grotuvą – tai, esą, leistų tęsti filmuko žiūrėjimą. Tik kad atnaujinimas yra netikras“, – aiškino M. Faghani.
Anot eksperto, šio „trojano“ ypatumas yra tas, kad užkrėtęs kokios nors žmogaus „Facebook“ paskyrą, jis tuo pačiu pornografiniu filmuku bando vėl pasidalinti su iki 20 naujai užkrėsto naudotojo draugų juos „užtaginant“ (pažymint) – tokia taktika leidžia jam plisti greičiau nei anksčiau naudotas siuntinėjimo asmeninėmis žinutėmis būdas.
Minusai ir pliusai
Pornografija – tai natūralistinis sueities vaizdavimas arba aprašymas, siekiantis sukelti lytinį susijaudinimą. Terminas atsirado XVIII a., Prancūzijoje pasirodžius Retifo de la Bretono knygai „Pornografas, arba Padoraus žmogaus apmąstymai apie tikrą prostitucijos amoralumą“. Knygoje buvo aptariami klausimai, tuo metu visuomenėje laikyti nepadoriais, todėl pornografijos terminas prigijo kaip nepadoraus seksualumo simbolis.
Dabartinė pornografija dažniausiai suprantama kaip vaizduojamojo ar aprašomojo pobūdžio kūriniai, kuriuose stebėtojo dėmesys sąmoningai nukreipiamas į vaizduojamus ar aprašomus lytinius organus, dažniausiai – sekso metu. Jei erotika parodo žmogų kartu su jausmų komponente, tai pornografija iš esmės vaizduojamą žmogų nuasmenina, palikdama tik lytinio akto veiksmus, rodomus išsamiai, dažnai, po daug ir su visomis anatominėmis bei fiziologinėmis smulkmenomis. Svarbiausieji pornografijos požymiai: siekimas seksauliai sujaudinti, seksualinės gyvenimo pusės sureikšminimas, tiesioginis ir detalus lytinių oganų ir lytinio akto vaizdavimas.
XX a. antrojoje pusėje Vakarų pasaulyje pornografija ėmė ypatingai išplisti, visų pirma dėl videoprodukcijos verslo paplitimo. Dabar yra išskiriama taip vadinama „švelnioji pornografija“ (angl. Soft-porn arba soft-core), kuri tiesiog vaizduoja sekso scenas, ir „grubioji pornografija“ (angl. Hard-porn arba hard-core), įtraukianti iškrypimus, prievartą sekso metu, patyčias ir pan. Daugelio seksologų nuomone, švelnioji pornografija nežaloja žmonių sąmonės, jauniems žmonėms ji gali atlikti savotišką seksualinio švietimo funkciją, vedusiems žmonėms – padeda praplėsti seksualinę techniką, padidina išradingumą ir sumažina seksualinės monotonijos pavojų.
Vyriausybės bejėgės
Daugiausia ginčų ir diskusijų sukelia pornografijos žalingumas vaikams ir jaunimui, todėl kiek įmanoma stengiamasi juos apsaugoti nuo pornografijos poveikio. Šiemet Vilniaus universiteto sociologijos studentų atliktas abiturientų tyrimas parodė, kad 69 proc. merginų ir 94 proc. vaikinų žiūri pornografiją. 21 proc. apklaustųjų pornografiją žiūri kasdien.
Kai kuriose šalyse draudžiama ne tik iškrypėliška, bet ir bet kokia pornografija. Ji draudžiama musulmoniškose šalyse, taip pat Kenijoje, Indijoje, Kuboje, Kinijoje. Šiemet ir Turkmėnijoje priimtas naujas įstatymas, pagal kurį šalies piliečiams nuo šiol internete draudžiama įžeidinėti ir apkalbinėti šalies prezidentą, žiūrėti pornografiją ir naudotis interneto svetainėmis, kuriose atmetamos „šeimos vertybės“.
Tačiau draudimais irgi ne viską pasieksi. Kinijoje pornografijos platintojai net sodinami į kalėjimus iki gyvos galvos, tačiau šalis skęsta pornografijos vandenyne. Prieš „masinį jaunų šalies protų ištvirkimą“ – bejėgės net ryžtingai vykdomos šalies vyriausybės antipornografinės kompanijos.
Šalyse, kuriose pornografiją platinti legalu, yra nustatyta amžiaus riba, nuo kurios įleidžiama į vietas, kuriose yra pornografinio turinio medžiaga (įskaitant ir interneto tinklalapius).
Živilė KALINAUSKAITĖ
