REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Lietuvos gyventojai mano, kad Joninės yra tinkamesnė šventė atšvęsti su dideliu giminių būriu nei Velykos, iki kurių liko kiek daugiau nei savaitė. Joninėms pirmenybę teikia 23,7 proc. lietuvių, už didžiausią pavasario šventę pasisako šiek tiek mažiau – 21 proc. – šalies gyventojų.

 Lietuvos gyventojai mano, kad Joninės yra tinkamesnė šventė atšvęsti su dideliu giminių būriu nei Velykos, iki kurių liko kiek daugiau nei savaitė. Joninėms pirmenybę teikia 23,7 proc. lietuvių, už didžiausią pavasario šventę pasisako šiek tiek mažiau – 21 proc. – šalies gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Velykas labiau vertina sostinėje gyvenantys asmenys – 21,2 proc., o Jonines – 19,4 proc. bei kaimo gyventojai (atitinkamai 29,4 proc. prieš 22,3 proc.), rodo „Daumantų“ pagardų gamintojo inicijuotas bei visuomenės nuomonės ir tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus lietuvių tyrimas.

REKLAMA

Aktorė Donata Rinkevičienė, kuri tapo šiuo metu vykstančio linksmiausios Lietuvos giminės konkurso viena iš komisijos narių, pasakoja, kad visas metų šventes, jei tik yra galimybė, stengiasi švęsti su pačiais artimiausiais žmonėmis – giminaičiais.

„Prie stalo sėdame visi drauge. Manau, kad tas giminės draugiškumas yra geriausias pavyzdys vaikams, anūkams, marčioms ir žentams. Juk pasimatyti su tais, kuriuos matome rečiau, paskambinti tiems, kuriuos girdime rečiau, tiesiog drauge pabūti, parodyti dėmesį, tai, man rodos, yra didžiausia vertybė šiandien“, – įsitikinusi aktorė.

REKLAMA
REKLAMA

Kita komisijos narė, muzikologė Zita Kelmickaitė, besidominti senovės lietuvių tradicijomis ir papročiais, teigia, kad šiandien santykis tarp žmonių silpsta, nes žmonės išsisklaidę ne tik po Lietuvą, bet ir užsienį.

„Gaila, bet šiandien giminės ryšiai trūkinėja. Štai, pavyzdžiui, anūkas nėra matęs savo močiutės penkiolika metų. Arba žmonės nežino, kiek pusbrolių ir pusseserių turi. Priežasčių, kodėl giminės nebenori pažinti savo giminių ir su jomis sutikti šventes, gali būti įvairių. Tačiau kartais reikia tiek nedaug, kad vėl susieitume ir pabendrautume su giminaičiais, susėstume su jais prie bendro stalo. Tokių progų galėtų būti ir daugiau“, – sako Z. Kelmickaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak muzikologės, nuo seno Velykos buvo ta šventė, kuri į gražų būrį surinkdavo įvairaus amžiaus giminaičius. Būtent giminė, jos teigimu, turėtų būti tas kupstas – keras, ant kurio laikosi žmonių bendrystė.

Tyrimo duomenimis, beveik 15 proc. Lietuvos gyventojų Velykas sutinka su giminaičiais, o didžioji dalis (beveik 80 proc.) tik pačių artimiausių žmonių – šeimos – būryje. Velykų nešvenčia tik 3 proc. respondentų.

Algio Kairio, „Daumantų“ pagardų kūrėjo, skonio meistro ir trečiojo konkurso komisijos nario įsitikinimu, viena iš priežasčių, kodėl po truputį nyksta tradicija Velykas švęsti su gimine, gali būti atstumai bei emigracija.

REKLAMA

„Nors Lietuva ir nedidelė, bet reikia nemažai laiko, kol iš Vilniaus pasieki, pavyzdžiui, Telšius. O jeigu dar keliauji su mažais vaikais, kuriuos reikia suruošti, o jeigu dar teturi tik dvi laisvas dienas, tuomet neretai pasirenki lengvesnį variantą – likti namuose“, – sako A. Kairys.

Visgi jo giminaičiai, kaip pats sako, kol dar gyvi yra, visada stengiasi per Velykas susirinkti į vieną krūvą – į mamos sodybą, prie vieno stalo.

Kad kaimo gyventojai Velykas dažniau sutinka su didesniu giminių būriu, parodė ir atliktas tyrimas. Su giminėmis šią šventę švenčia 17,2 proc. kaimuose gyvenančių lietuvių. Miestuose procentas kur kas mažesnis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų