Įvertinus visų Lietuvos savivaldybių sukurtus elektroninės demokratijos sprendimus paaiškėjo, kad kokybiškiausiai jie įdiegti Šiauliuose, kurių sukurtas priemones, leidžiančias gyventojams elektroniniu būdu dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, ekspertai įvertino 10,4 balo iš 20 galimų.
Prasčiausiai įvertintos Kauno r. ir Utenos r. savivaldybių e. demokratijos paslaugos (po 2,6 balo), o nacionalinis vidurkis siekia 5,3 balo.
Elektroninės demokratijos sprendimai – tai įvairūs įrankiai, padedantys miesto gyventojams dalyvauti savivaldoje ir įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesus: vieši konsultacijų forumai, e. peticijos, e. apklausos, e. skundų ir pranešimų apie pažeidimus teikimas.
Jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ ekspertai atliko visų šalies savivaldybių e. demokratijos sprendimų palyginamąją analizę, vertinant savivaldybės interneto svetainėje esančių e. demokratijos paslaugų kokybę, panaudojimą ir pritaikymą gyventojams.
Geriausiai Lietuvoje įvertintos Šiaulių savivaldybės svetainėje yra įdiegti visi populiariausi e. demokratijos sprendimai – konsultacijų forumai, e. peticijos, e. apklausos ir kt., jie aiškiai išskirti vizualiai ir struktūriškai. Savivaldybės interneto svetainėje prisijungę ir patvirtinę savo tapatybę šiauliečiai gali e. būdu kreiptis dėl konsultacijų, teikti peticijas ar skundus, dalyvauti apklausose.
Šiaulių e. demokratijos sistema buvo baigta diegti 2013 m. rudenį, bendras projekto biudžetas siekė 0,58 mln. eurų, iš jų ES struktūrinių fondų finansavimas – 0,5 mln. eurų.
Lietuvos vidurkis – gana žemas
Anot tyrimo organizatoriaus ir programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovo Edvardo Pociaus, nepaisant tam tikrų gerųjų pavyzdžių, bendras vidurkinis rodiklis parodė kol kas žemą e. demokratijos galimybių taikymą gyventojų poreikiams Lietuvoje.
„Žemą bendrąjį balą šalies mastu lemia labai nevienodas e. demokratijos galimybių išvystymas savivaldybėse – 27 Lietuvos savivaldybės neturi nė vieno įrankio, leidžiančio gyventojams lengviau įsitraukti į savivaldos politinių sprendimų priėmimo procesus“, - sakė E. Pocius.
Pagrindinės dalies savivaldybių atsilikimo šioje srityje priežastys – politinio pritarimo vystyti tokią infrastruktūrą stygius, techniniam įgyvendinimui ir priežiūrai reikalingų kompetencijų trūkumas savivaldybėse.
Pastebima, kad mažesnėse savivaldybėse žmonės net nežino apie e. demokratijos įrankių egzistavimą, galimybes ir naudą, todėl ten vyrauja tendencija manyti, kad e. demokratijos įrankių poreikio visuomenėje tiesiog nėra.
Dar vienas kliuvinys – įdiegusios e. demokratijos sistemas, savivaldybės nepakankamai informuoja gyventojus apie jų teikiamas galimybes, todėl būtina sistemingai užsiimti aktyvia komunikacija apie įdiegtų sprendimų teikiamas galimybes ir naudą.
Būdai, kaip pritraukti vartotojus
Vienas populiariausių būdų – kviesti gyventojus išsakyti savo nuomonę apklausose ir viešųjų konsultacijų metu, integruojant socialinių tinklų funkcijas, leidžiančias vartotojams pasidalinti e. demokratijos sistemos turiniu su savo pažįstamais, ir skelbiant apie e. demokratijos galimybes naujienlaiškių, pranešimų spaudai ir kitų komunikacijos įrankių pagalba.
„Tyrimas parodė, kad e. demokratijos sprendimų srityje Lietuvos savivaldybėms išlieka nemažai iššūkių“, - teigia Ramūnas Čepaitis, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius. – „2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis buvo finansuota daug nedidelės apimties projektų, kurių metu savivaldybės turėjo galimybę susikurti pasirinktus e. demokratijos įrankius.
Tačiau, kaip rodo šios analizės rezultatai, itin svarbu ne tik įdiegti IT sprendimus, bet juos visapusiškai ir tikslingai panaudoti savivaldybės darbe. O tam svarbi tiek savivaldybių administracijų darbuotojų kompetencija, palaikant ir tobulinant įdiegtas priemones, tiek regionų gyventojų informavimas ir pritraukimas, skatinant naudotis naujomis galimybėmis.
Svarbu, kad tyrimo metu identifikuota geroji praktika ir rekomendacijos padėtų kitoms savivaldybėms pasitempti, pateikiant savo gyventojams patogius ir naudingus e. demokratijos įrankius“.
JPP ekspertų vykdytojo tyrimo metu buvo naudotas klausimynas, sudarytas Rutgers universiteto (JAV) „E. valdymo tyrimo“ 5-osios dalies „Pilietis ir grįžtamasis ryšys“ pagrindu. Tarptautine metodika grįsta analizė skirta išsiaiškinti savivaldybės tinklalapyje esančios e. demokratijos sistemos kokybę, panaudojimą ir pritaikomumą vartotojams, ji leidžia identifikuoti bendrą problematiką ir vyraujančias e. demokratijos raidos tendencijas nacionaliniu lygmeniu.
Šiaulių savivaldybės e. demokratijos paslaugų sistema sukurta įgyvendinant projektą „Elektroninės demokratijos stiprinimas Šiaulių mieste ir regione“. Projektas finansuotas ES ir bendrojo finansavimo lėšomis, kurias administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos. Projekto tikslas – sukurti viso Šiaulių regiono elektroninės demokratijos sistemą, siekiant stiprinti regiono savivaldybių veiklos skaidrumą, efektyvumą ir visuomenės bendruomeniškumą, sakoma „Kurk Lietuvai“ pranešime.
