REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Plečiantis miestams, sodų bendrijos vis dažniau virsta ištisais gyvenamaisiais miestų kvartalais. Tik kelius ir kitas komunikacijas žmonės ir toliau tvarkosi iš savo kišenės: kitaip sakant – tvarkos mažai. Čia sodų bendrija sostinės pašonėje. Gyventojų daug. Vieni už geresnį privažiavimą prie namo užsimoka, kiti ne.

 Plečiantis miestams, sodų bendrijos vis dažniau virsta ištisais gyvenamaisiais miestų kvartalais. Tik kelius ir kitas komunikacijas žmonės ir toliau tvarkosi iš savo kišenės: kitaip sakant – tvarkos mažai. Čia sodų bendrija sostinės pašonėje. Gyventojų daug. Vieni už geresnį privažiavimą prie namo užsimoka, kiti ne.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes turime ir porą bylų, kurie ilgą laiką nemoka. Paprastai nemoka tie, kas daugiausia turi ir geriausiai gyvena. Tai su jais nervų daugiausia. Jie įsivaizduoja, kad jie viską žino“, – sako ienos ųsod bendrijos pirmininkas Adolfas Algis Slavinskas.

REKLAMA

Vien už sodo bendrijos nario mokestį, pasak pašnekovo, kelių nesutvarkysi. O ir kodėl iki šiol prie kelių tvarkymo savivaldybės neprisideda – bendruomenių asociacijos vadovai nesupranta.

„Savivaldybės rūpestis baigiasi prie sodo bendrijos vartų. Kaip sodo bendrija tvarkosi jiems visai neįdomu, nors žmonės, kurie gyvena ir deklaravę sodų bendrijose, tai jie mokesčius moka, savivaldybės gauna lėšas. Bet nė vieno lito neskiria“, – teigia Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos vadovas Eidigintas Germanavičius.

Šiemet sodų bendrijoms sužibo vilties spindulėlis. Aplinkos ministerija jau baigia sudaryti sąrašus bendrijų, kurių kelių tvarkymą perimtų savivaldybės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų