D. Sadovnikas, kaip vienas pagrindinių įtariamųjų, buvo sulaikytas dar praėjusiais metais, tačiau rugsėjo mėnesį netikėtai paleistas iš kalėjimo – jam buvo paskirtas namų areštas. Spalio 3-ąją, „svoboda.org“ duomenimis, pareigūnas spruko į Rusiją. Instituckaja gatvėje žuvusius asmenis atstovaujantys advokatai tuo metu teigė, kad buvusio „Berkut“ vado paleidimas galėjo būti susijęs su vienu iš slaptų pirmųjų Minsko derybų tarp Kijevo ir Maskvos punktų.
Praėjusių metų rugsėjį Kijevo teismo teisėja Svetlana Volkova, argumentuodama kaltinamojo teigiama charakteristika ir trimis mažamečiais vaikais, pakeitė kardomąją priemonę į namų areštą. Teisėjai netrukus buvo iškelta byla, kuri tęsiasi iki šiol. Jau spalio 6-ąją prokuratūra išdavė naują arešto orderį, tačiau D. Sadovniko buvimo vietos jau nepavyko nustatyti – pagrindinis įtariamasis dingo.
„Pagrindinė kaltė krenta ant teismo, kuris sudarė kaltinamajam namų arešto sąlygas. Kaltinamasis iš namų paspruko jau kitos dienos rytą, kai milicininkai neturėjo jokių teisinių priemonių varžyti jo judėjimą, nes teismas jam suteikė tokią teisę,“ – aiškino Ukrainos generalinės prokuratūros atstovas Sergejus Gorbatiukas.
D. Sadovniko bylos ieškovų giminės įsitikinę, kad nei teisėja, nei pabėgęs buvęs „Berkut“ vadas nebus nubausti. Kol milicija ieško beviltiškai ieško D. Sadovniko (jau pusę metu), jo draugai ir bendradarbiai tikina, kad vyrui buvo likusios dvi išeitys: arba bėgti, arba mirti tardymo izoliatoriuje. Įtariamojo advokatė dar pažėrė mistinės politikos idėjų, kad buvusį milicininką galėjo pagrobti „keršto trokštantys maidaniečiai“.
Tuo metu advokatas, atstovaujantis žuvusiųjų Maidano aktyvistų gimines, Pavelas Dikanis abejoja tokia kaltinamųjų pateikta versija ir neatmeta galimybės, kad jo išlaisvinimas gali būti susijęs su sutarimais Minske dėl konflikto Donbase sprendimo:
„Dėl jo pagrobimo, tai aš tuo netikiu. Koks tikslas būtų jį grobti? Greičiausiai, jis garantuotai grįžtų už grotų, nepaisant visų jų bandymų vilkinti bylą, nes visi reikalingi tam įrodymai jau buvo surinkti. Manau, savaime suprantama, kad Svetlanos Volkovos sprendimas buvo pakankamai dirbtinis. Savarankiškai tokių sprendimų, mano manymu, niekas nepriima. Kas ją galėjo paveikti? Mes turime kelias jėgos struktūras ir politines valdžia, todėl egzistuoja versija, kad tai galėjo nulemti slapti Minsko susitarimo protokolai. Nesinorėtų tuo tikėti, tačiau yra ir labiau tikėtina versija – tai milicijos pareigūnų „palaikymo akcijų“ organizavimas, kuris negalėjo būti įgyvendintas be VRM palaiminimo. Procese galėjo dalyvauti net ne pirmieji ministerijos asmenys, o jų pavaduotojai, kurie tuose pačiuose krėsluose sėdėjo ir valdant prieš tai buvusiems asmenims. Jeigu jam vis dėlto pavyko palikti Ukrainą, tai mažai tikėtina, kad tai įvyko be Rusijos režimo žinios, o bėgti jis, akivaizdu, galėjo tik į Rusiją.“
Advokato manymu, įtariamasis šiuo metu slapstosi Rusijoje, o be D. Sadovniko byla atsidurs aklavietėje.
Be D. Sadovniko buvo suimti dar du „Berkut“ pareigūnai – Pavelas Abrosykinas ir Sergejus Zinčenka. Tačiau be pagrindinio įtariamojo Maidano žudynių byla gali visiškai subyrėti. Dar prieš pasprunkant D. Sadovnikui, prokuratūra pripažino, kad bylos eiga gali būti labai sudėtinga dėl sunaikintų buvusios valdžios veiklos įrodymų.
2014-ųjų vasario 18-20 dienomis, remiantis Ukrainos sveikatos ministerijos duomenimis, vien Instituckaja gavėje netoli Maidano aikštės buvo nužudyta ne mažiau 75 opozicijos aktyvistų. Didžioji dalis buvusių VRM ir saugumo vadovų nuo Ukrainos teisingumo slapstosi Rusijos Federacijos teritorijoje.
