REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvai ir Latvijai nuo 2020 metų atsivers naujos galimybės importuoti daugiau elektros iš Estijos, kurioje elektra pastarąjį pusmetį kainavo vidutiniškai 25 proc. pigiau nei mūsų šalyje. ES institucijoms patvirtinus finansavimą, Estiją ir Latviją sujungs nauja, trečioji jungtis, kurios galia sieks apie 600 MW.

Lietuvai ir Latvijai nuo 2020 metų atsivers naujos galimybės importuoti daugiau elektros iš Estijos, kurioje elektra pastarąjį pusmetį kainavo vidutiniškai 25 proc. pigiau nei mūsų šalyje. ES institucijoms patvirtinus finansavimą, Estiją ir Latviją sujungs nauja, trečioji jungtis, kurios galia sieks apie 600 MW.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

„Ši jungtis padidins Baltijos šalių elektros tinklų integralumą ir išspręs dabar itin aktualią pralaidumo problemą Latvijos-Estijos pasienyje, dėl kurios lietuviai ir latviai moka didžiausią elektros kainą regione: kartais vidutinė dienos kaina Lietuvoje yra netgi 3-4 kartus didesnė nei Estijoje. Nutiesus trečiąjį kabelį perdavimo pajėgumas tarp Estijos ir Latvijos padidėtų apie 60 proc., iki 1600 MW ir leistų į Lietuvą ir Latviją importuoti daugiau elektros iš pigesnių kainų zonų – Estijos, kur veikia didžiausia Baltijos šalių elektros gamintoja „Eesti Energia“, ir per Estiją – iš Suomijos“, – sakė „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.

REKLAMA

 

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad dar iki nutiesiant šį kabelį Lietuva jau turės veikiančias 700 MW jungtį „Nord Balt“ su Švedija bei 1000 MW „LitPol Link“ su Lenkija, bus pakankamai gerai integruota į Europinį tinklą, todėl sunku prognozuoti, kiek Latvijos-Estijos jungtis lems kainų pokyčius. „Rinkoje tikimasi, kad 2016 m. pradėjus eksploatuoti jungtį su Švedija elektros kainos Lietuvoje sumažės – nors dar ir nesusilygins su skandinaviškomis, tačiau prie jų priartės. Todėl Latvijos-Estijos jungtis gali turėti mažiau pastebimą įtaką kainai, tačiau ji turėtų išlyginti kainų skirtumus tarp Lietuvos/Latvijos ir Estijos/Suomijos bei padidins šalių energetinę integraciją ir saugumą“, – įsitikinęs „Enefit“ vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

 

Skaičiuojama, kad naujosios jungties tiesimas atsieis 172 mln. eurų. Estijos elektros tinklų sistemų operatorius „Elering“ jau pasirašė susitarimą su Europos Komisija dėl šio projekto finansavimo. Remiantis sutartimi, Europos Sąjunga skirs 65 proc. reikiamų lėšų, t.y. 112 mln. eurų. „Elering“ taip pat paskelbė, kad įneš savo dalį – 27 mln. eurų. Šios lėšos bus skiriamos iš pelno, kurį sistemos operatorius gavo iš kontraversiškai vertintų Latvijos-Estijos elektros jungties pralaidumų aukcionų.

 

Trečiosios jungties statybos apims 330 kV aukštos įtampos linijų tiesimą nuo Harku iki Sindi ir nuo Kilingi-Nõmme iki Rygos. Iš viso jungties ilgis siekia apie 200 kilometrų. Linijos tiesimo konkursus „Elering“ planuoja paskelbti dar šiemet, kai bus pabaigta projektuoti linija Estijos Harju ir Lääne apskrityse.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų