„Visa tai, aišku, eitų per sutartis, o kad jas norėtų pasirašyti, tai yra papildomas finansavimas. Jeigu sutarties sąlygose numatyti veiksmai yra atlikti, gali institucija tikėtis penkiais procentais didesnio finansavimo. Tai tiesiog kaip saldainis, kad norėtų visi tai daryti“, - sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Nors įstatymo pataisoms dauguma Seimo narių pritarė, kai kurie parlamentai baiminasi, kad ministerijos sutartys su aukštosiomis mokyklomis politikams gali suteikti per daug galių.
„Ar tai nepažeidžia jos autonomijos? Nes Aukštoji mokykla yra autonomiška ir akademine, ir organizacine prasme. Vadinasi, niekas ten negali kištis ir kokios įtakos tos sutartys gali turėti kokybei“, - mano Seimo narys Valentinas Stundys.
Tarp ministrės siūlytų pokyčių – ir naujas gerai besimokančio studento kriterijus. Pasak Audronės Pitrėnienės, į stipendiją galėtų pretenduoti ne mažesnį nei 7 balų vidurkį turintis studentas. Šiuo metu stipendija mokama, jei studentas mokosi ne blogiau už kurso vidutinioką. Seimo narė Vida Marija Čigriejienė sako, kad toks „gero studento" vertinamas neatitinka realybės.
„Tikimybių teoriją išlaikyti, galbūt septynetas, Aukštoji mokykla žino, kad yra neblogas balas ir ten gauti septynetą yra žymiai sunkiau nei Edukologijos universitete. Čia Aukštoji mokykla turi spręsti. Tam yra statute parašyta Aukštųjų mokyklų autonomija“, - sako V. M. Čigriejienė.
Tokiu stipendijų dalybų būdu abejoja ir Mykolo Romerio universiteto rektorius.
„Skirtumai tarp programų. Skirtumai ir tarp vertinimo sistemų. Šiaip pasaulyje yra skatinama kiek galima taikliau vertinti, motyvuojant žmogų tobulėti ir siekti žinių, na ir kartu pastebėti, kur jo sėkmė ir kur jis dar gali pasitempti, tad įvairių sistemų yra. Todėl nustatyti tokią kietą sistemą, kuri būtų kaip bendra, ir kitas konverguoti visada bus klausimas“, - svarsto Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas Monkevičius.
Tuo metu studentai šiuo klausimu pasidalijo į dvi stovyklas. Vieniems atrodo, jog siūlomas balas tinka, mat suteiktų šansą tiems studentams, kuriems tą semestrą tiesiog nepasisekė, o kitiems atrodo, jog kris mokslo kokybė ir studentai nebekonkuruos.
„Manau, kad nėra toks nei per didelis, nei per mažas balas. Pats tas viduriukas turėtų būti tas septynetas“, - svarsto studentas.
„Kartais tai sėkmės reikalas. Vieniems pasiseka labiau, kitiems prasčiau ir nesvarbu, kokio gabumo yra mokinys“, - mano kitas.
„Tam tikros sritys, kuriose esi gabesnis, bet tau reikia labiau stengtis, o kitos, kuriose įgimtas gabumas, tarkime, menas, ir tau tai paprasta, todėl gali gauti gerą balą“, - aiškina aukštosios mokyklos studentas.
Naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekte taip pat svarstoma galimybė trumpinti studijų trukmę. Taigi aukštosios mokyklos galėtų siūlyti trejų metų bakalauro studijas.
