Abu jauni patinai dar nesulaukė nei vienerių metų, o brandą pasieks ties 2-4 savo gyvenimo metais.
„Jiems reikia apsiprasti su nauja aplinka, su naujais žmonėmis, su kvapais, garsais, jie visą aplinką dar tyrinėja. Po truputį tikrai jau pažįsta prižiūrėtojus, savo žmonės, tuo labai džiaugiamės.
Žmonės juos kalbindami ir viliodami skaniu maistu, po truputį vilioja juos į kiemą, kad jie galėtų adaptuotis ir jau vėliau išeiti į didįjį voljerą ir vasarą rodytis lankytojams“, – apie jaunuosius zebrus kalbėjo apatinės teritorijos kuratorė Rasa Mikuličienė.
Kaune tokių zebrų dar nebuvo
Kaip nurodė specialistė, Kaune įsikūręs zoologijos sodas prieš rekonstrukciją taip pat turėjo zebrų šeimos atstovų, tik jie priklausė Granto porūšiui. Jie yra mažiausi zebrų atstovai ir turėjo karčius, naujieji gyventojai pasižymi savo dydžiu bei subtilesne šukuosena.
„Rūšies kuratorius patarė įsigyti kitą rūšį, kuri yra retesnė ir mes mėginsime šitą rūšį, jeigu viskas pavyks, ateity gauti pateles ir didinti grupę, veisti“, – teigė R. Mikuličienė.
Ji priminė, jog visų zebrų dryžiai yra skirtingi, lyg žmogaus pirštų antspaudai. Dryžiai zebrams padeda atpažinti vienas kitą, veikia kaip kamofliažas nuo plėšrūnų ir taip pat atlieka termoreguliacinę funkciją.
Broliai turi skirtingus charakterius
Nors jaunuosius bekarčius zebrus skiria maždaug mėnuo, tačiau prižiūrėtojai jau pastebi jų skirtingus charakterius. Vyresnėlis Janikas atsargesnis, stebi aplinką ir tyrinėja savo naują teritoriją, o jaunėlis Pamelo – tikras gerietis. Su mielu noru bendrauja su prižiūrėtojais, uostinėjasi ir smalsauja.
„Mes labai stengiamės, labai norim sukurti tą glaudų ryšį su jais, nes nuo to jų adaptacija ir prasideda. Jau jie išeina į lauką. Mes jau turim tokį stiprų ryšį, kad jie mumis pasitiki.
Net balsus pažįsta, jau atsirinko ką labiau mėgsta, prie ko labiau prieina ir nebijo. Pavyzdžiui, jeigu kažko išsigąsta ir prieini nuraminti, jau jisai ramus prie tavęs, jau jisai pasiguodžia, skleidžia tokį garsą. Manau, kad adaptacija praėjo labai gerai“, – apie pirmąsias savaites kalbėjo apatinės dalies specialistė Dalia Zalagaitienė.
Paklausus, kas naujuosius gyvūnus gąsdina labiausiai, ji patikino, kad tai negirdėti ir nauji garsai, reikės laiko prie jų priprasti.
„Paprasčiausiai garso bijo. Lankytojų yra daug ir visi su skirtingais savo balsais, garsais, tai jie ir išsgąsta. Kitą sykį net jei vėjas smarkiau duris trinkteli, net ir to išsigąsta. Bet progresas yra. Jei vieną dieną išsigąsta, jau kitą dieną to balso nebebijo. Va taip po truputėlį ir eina“, – teigė D. Zalagaitienė.
Zebrai naujuose namuose valgo šieną ir specialiai jiems skirtą pašarą, o desertui kartais sulaukia ir morkų.
Nelaisvėje gali gyventi beveik dvigubai ilgiau
Savaniniai zebrai, tai dažniausiai pasitaikanti ir labiausiai geografiškai paplitusi zebrų rūšis sutinkama Afrikoje. Laisvėje gyvena iki 10 metų, nelaisvėje 18 – 25 metus.
Kūno aukštis siekia 1,2–1,4 m, svoris iki 350 kg. Uodega apie 55 cm ilgio, jos gale – ilgesnių plaukų kuokštas.
Kailis šviesiai pilkas arba rusvas su skersiniais juodais, rudais dryžiais. Gyvena nedidelėmis bandomis – patinas ir keletas patelių su jaunikliais – haremas, bei pavienėmis, dar nesubrendusių patinų grupėmis. Patelės lieka hareme visą gyvenimą, tarp jų užsimezga glaudūs savitarpio ryšiai.
Šiems gyvūnams didžiausią grėsmę kelia buveinių nykimas ir intensyvi medžioklė, brakonieriavimas. Natūralūs priešai gamtoje – liūtai, hienos, gepardai.
Velykų šventė gyvūnams
Po naujųjų zebrų pristatymo, zoologijos sodo gyvūnams jų prižiūrėtojai atnešė skanių Velykų vaišių. Sukonstruotuose mediniuose kiaušiniuose buvo pridėta šieno, salierų, morkų ir kitų gardėsių.
Žirafa gan sparčiai atkeliavo prie voljero tvoros, kad kuo skubiau galėtų paragauti šių skanumynų.
Autorius: Elena Šostakaitė
