• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

2022-ieji Lietuvos sporto mėgėjams pažymėti tik įspūdingomis mylimų klubų ir atletų pergalėmis, bet ir skaudžiomis asmenybių netektimis, kurios iškeliavo Anapilin.

2022-ieji Lietuvos sporto mėgėjams pažymėti tik įspūdingomis mylimų klubų ir atletų pergalėmis, bet ir skaudžiomis asmenybių netektimis, kurios iškeliavo Anapilin.

REKLAMA

Paskutinėms metų dienomis naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti išėjusius į amžinybę ir jų paliktą pėdsaką Lietuvos sporto istorijoje.

Sausio 14 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Alumnų draugija pranešė apie netektį – po sunkios ligos mirė buvusi žinoma sportininkė, pedagogė ir sporto trenerė Aldona Marija Urbonavičiūtė-Šatienė. A. Šatienė žaidė Lietuvos jaunių merginų krepšinio rinktinėje.

1969 metais baigusi studijas sukūrė šeimą su Algimantu Šatu, kuris tapo žinomu krepšinio treneriu. Po studijų A.Šatienė dirbo VPI ir Vilniaus universitete, buvo atsakinga už studentų fizinį aktyvumą.

Balandžio 2 d. Lietuvos krepšinio federaciją  (LKF) pasiekė žinia, jog netekome lietuviams gerai pažįstamo, 1992-ųjų Barselonos olimpiadoje mūsų rinktinės trenerių štabe dirbusio ispano Javiero Imbrodos.

REKLAMA
REKLAMA

Valdemaro Chomičiaus ir Arvydo Sabonio kvietimu J. Imbroda prisijungė prie Lietuvos rinktinės trenerių štabo 1992-aisiais metais, kuriame dirbo Vladas Garastas, bei Šarūno Marčiulionio pakviestas Donnie Nelsonas.

REKLAMA

Per savo karjerą J. Imbroda buvo vienas iš Ispanijos rinktinės trenerių, taip pat darbavosi įvairiose šios šalies klubinėse komandose. Pastaruoju metu J. Imbroda dirbo Andalūzijos vyriausybės švietimo ministru.

Balandžio 7 d. eidamas 54-us gyvenimo metus staiga mirė Alytaus sporto ir rekreacijos centro lengvosios atletikos treneris Žydrūnas Leskauskas. Kovo mėnesį 53-ejų metų gimtadienį atšventusį sportininką ištiko infarktas.

Ž. Leskauskas daugelį metų ruošė talentingiausius Pietų Lietuvos lengvaatlečius, buvo aktyvus įvairių sporto projektų ir sveikos gyvensenos įpročių puoselėtojų Alytaus mieste. Ž. Leskauskas, kaip ir kiekvienais metais, auklėtinius šiemet buvo parengęs naujiems startams, džiaugėsi jų pasiekimais Lietuvos lengvosios atletikos varžybose Kaune, Panevėžyje.

REKLAMA
REKLAMA

 

Birželio 17 d. netikėtai mirė buvęs Panevėžio „Ekrano“ futbolininkas Andrius Štaliūnas. Jam buvo tik 49-eri metai. A. Štaliūnas per savo karjerą žaidė Kauno „Atlete“, Panevėžio „Ekrane“, Kauno „Karedoje“, Šiaulių „Sakale“, Pakruojo „Kruojoje“.

Birželio 23 d. po kovos su onkologine liga mirė Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro rankinio trenerė ir Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos metodininkė Jolanta Mižutienė.

Sporto trenerei, kuri išugdė ne vieną čempionų kartą, buvo vos 52-eji.

Liepos 8 d., eidamas 87-uosius metus mirė legendinis Lietuvos rankinio treneris, teisėjas, federacijos vadovas, mokslininkas Gintautas Stasiulevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

G. Stasiulevičius 1959 m. tapo Lietuvos rankinio taurės laimėtoju, o 1964 m. Lietuvos čempionu. Ryškiausią pėdsaką rankinio aikštelėse G. Stasiulevičius paliko dirbdamas treneriu.

1969-1972 m. jis buvo Kauno „Žalgirio“ rankininkių vyriausiasis treneris. 1970 m. Europos čempionų taurės turnyre (dabartinė Čempionų lyga) žalgirietės pateko tarp keturių stipriausiųjų. G. Stasiulevičius yra 1976 m. Monrealio ir 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių čempionės Aldonos Česaitytės-Nenėnienės treneris. G. Stasiulevičius trejus metus buvo SSRS moterų rankinio rinktinės, besirengusios Monrealio olimpinėms žaidynėms, mokslinės metodinės grupės vadovas.

REKLAMA

1991–1996 m. G. Stasiulevičius buvo pirmasis Lietuvos rankinio federacijos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo. Net 39 metus Lietuvos rankinio federacijos prezidiume jis vykdė teisėjų kolegijos ir trenerių tarybos pirmininko pareigas. Pripažinimo lietuvis sulaukė ir tarptautinėje arenoje. 1991-1995 m. buvo išrinktas į Europos rankinio federacijos (EHF) Vykdomąjį komitetą.

Liepos 21 d. mirė sportinių šokių treneris ir teisėjas, vienas iš pirmųjų šokio entuziastų Lietuvoje Jonas Gintautas Baltaragis. Liepos 31-ąją jam būtų sukakę 79-eri.

Per savo karjerą J. G. Baltaragis keturis kartus (1967 m., 1968 m., 1971 m., 1972 m.) su partnerėmis tapo Lietuvos pirmenybių nugalėtoju, tarptautinių konkursų diplomantu, jam buvo suteikta tarptautinė meistriškumo klasė. Vėliau J. G. Baltaragis kartu su žmona Vida Baltaragiene ėmėsi šokių pedagogų darbo, Kaune įsteigė sportinių šokių klubą „Rolo“, ir didelis būrys jų auklėtinių garsino klubo bei Lietuvos vardą. J. G. Baltaragis savo pedagoginės karjeros metu kelias dešimtis kartų buvo apdovanotas kaip Lietuvos čempionų ar pirmenybių nugalėtojų treneris.

REKLAMA

Liepos 21 d. visą žirginio sporto bendruomenę sukrėtė liūdna žinia apie perspektyvaus jojimo trenerio ir žirgų mylėtojo Simo Pužausko mirtį. Perspektyvus treneris mirė per nelaimingą atsitikimą treniruotės metu pasibaidžius žirgui. S. Pužauskas buvo vos 30-ies.

Rugpjūčio 28 d. Netikėtai mirė buvęs Lietuvos regbio rinktinės žaidėjas Eimantas Jatautas. 1995 metais gimęs regbio žaidėjas buvo ilgametis Kauno „Ąžuolo“ klubo narys. Taip pat jis atstovavo Lietuvos vyrų ir jaunių regbio-15 rinktinėms. 2016 metais jis su Lietuvos rinktinė dalyvavo Europos vyrų regbio-7 čempionato elitiniame divizione.

Rugsėjo 2 d. Anapilin iškeliavo ilgametis tinklinio sporto šakos puoselėtojas, Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinių treneris, buvęs Panevėžio sporto mokyklos ir Kauno „Dinamo“ moterų komandos treneris – Zenonas Vansevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Už tinklinio sporto šakos puoselėjimą Panevėžio mieste apdovanotas Treneris išaugino ir tokius auklėtinius kaip R. Lukšys, V. Kireilis, R. Palionis, R. Uždavinys, A. Skrebė, F. Gasiūnas, R. Misevičius, kurie vėliau garsino „Kuro aparatūros“ vardą.

Rugsėjo 4 d. amžino poilsio iškeliavo vieno garsiausių Lietuvos krepšinio trenerio Vlado Garasto sūnus ir perspektyvaus futbolo trenerio Roko Garasto tėtis Virginijus Garastas. 63-ejų vyro gyvybė užgeso viešint Kelne (Vokietija) vykusiame Europos krepšinio čempionate. V. Garasto širdis sustojo miegant viešbučio kambaryje.  

Rugsėjo 20 d. Mirė ilgametis Šiaulių plaukimo centro „Delfinas“ treneris Apolinaras Dambrauskas.

REKLAMA

Šiaulių plaukimo centre „Delfinas“ A. Dambrauskas dirbo 1967–2006 metų laikotarpiu. Per 39-erius darbo plaukimo mokykloje metus treneris parengė ne vieną įvairaus amžiaus Lietuvos Respublikos bei tarptautinių varžybų nugalėtoją ir prizininką, išugdė 16 Lietuvos plaukimo meistrų, 25 kandidatus į plaukimo meistrus ir per 700 atskyrininkų.

Tarp aukščiausius rezultatus pasiekusių auklėtinių pirmoji plaukimo sporto meistrė Šiaulių mieste – Ema Vielavičiūtė bei tarptautinės klasės sporto meistrė – Violeta Penkauskaitė.

A. Dambrausko darbas įvertintas aukštais apdovanojimais. Už nuopelnus auklėjant jaunąją plaukikų kartą Apolinarui Dambrauskui 1975 metais suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. Už aukštus auklėtinių pasiekimus treneris ne kartą apdovanotas įvairiomis Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos sporto federacijų, miesto sporto organizacijų padėkomis, medaliais „Už nuopelnus Šiaulių sportui“.

REKLAMA

Spalio 7 d. Lietuvos krepšinio pasaulį sukrėtė žinia apie rungtynių metu mirusį krepšininką Beną Steponėną. 39-erių vyras buvo tikras Anykščių krašto patriotas ir su „KKSC-Elmio“ klubu ruošėsi naujajam Regionų krepšinio lygos (RKL) sezonui. Deja, kontroliniame mače su Biržų KKSC klubu B. Steponėnui sustojo širdis.

Po šios tragedijos krepšinio visuomenėje garsiai pradėta kalbėti apie būtinybę visose be išimties sporto salėse turėti širdies defibriliatorių, kuris būtų padėjęs išgelbėti ir B. Steponėno gyvybę.   

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų