5 automobiliai, kurių niekas nenorėjo

Komercinė nesėkmė – etiketę, kurią būtų galima užklijuoti ant kiekvieno automobilio, kuris bus šiame sąraše. Tačiau ar dėl to jie tampa blogais automobiliais? Tikrai ne, nes automobilių gamintojai buvo sukūrę ne vieną modelį, kuris išpopuliarėjo tik po to, kai buvo nutraukta masinė gamyba. 
Šie automobiliai didžiulės sėkmės nesulaukė dėl kitos priežasties. Jie buvo kritikuojami dėl automobilio eksterjero dizaino, inžinierinių sprendimų, važiavimo savybių ir kitų dalykų. Žmonės tiesiog ieškojo priežasčių, kodėl šie automobiliai yra blogi ir kodėl nevertėtų jų pirkti.
Lancia Thesis
Net ir būdami patys didžiausi šios markės gerbėjai, žvelgdami į šį „Lancia“ kūrinį sunku suvaldyti emocijas.
Pagal tuometinę „Fiat Group“ koncerno strategiją, „Lancia“ automobiliai privalėjo būti išskirtiniai, prabangūs ir ištaigingi, tačiau niekas šios markės dizaineriams nepasakė, jog automobiliai privalo būti patrauklūs.

Be abejonės, automobilio dizainas yra subjektyvus reikalas, tačiau avangardiškos išvaizdos sedanas, regis, daugeliui buvo pernelyg drąsaus ir nepriimtino dizaino pavyzdys.
Nepaisant kvestionuotino eksterjero dizaino, technologine prasme „Lancia Thesis“ nenusileido nei „Audi A6“, nei 5 serijos BMW, nei E klasės „Mercedes-Benz“. Kaip ir daugelis to meto analogų, „Lancia Thesis“ turėjo sudėtingas pakabos sistemas, adaptyvius amortizatorius, adaptyvią greičio palaikymo kontrolę bei dar daugelį kitų įspūdingų žaisliukų.
Nepaisant įspūdingų parametrų, pardavimų statistikoje atsispindėjo žmonių požiūris į šį „Lancia“ eksperimentą. Nuo 2001 iki 2008 metų „Lancia“ pardavė vos 15 661 ištaigingo sedano vienetų.

Ford Scorpio 
Pirmos kartos „Ford Scorpio“ buvo labai smagus, patogus automobilis. Be to, galiniai varomieji ratai taip pat buvo didžiulis privalumas, ypač pradėjus „Ford Scorpio“ lyginti su gerokai brangesniais analogais.
„Ford“ flagmanu tapęs modelis buvo siūlomas su keturių arba šešių cilindrų motorais bei, tiems laikams, įspūdinga komforto įranga, tačiau visos pastangos, kurios buvo įdėtos kuriant pirmos kartos „Ford Scorpio“ buvo užmirštos.

„Ford“ specialistai kurdami antrosios kartos „Scorpio“ vadovavosi tomis pačiomis vertybėmis : galiniai varantieji ratai, pajėgūs motorai, interjero erdvė ir aukštas komforto lygis. Tačiau visas gerąsias modelio savybes nustelbė automobilio eksterjero dizainas. Priekinė dalis atrodo kaip varlė, galinė dalis atrodo priklausė kitam automobiliui.
„Ford“ iki šiol nenori pripažinti, jog tai buvo nesėkmingas projektas, tačiau pardavimų skaičiai rodo kitką. Nuo 1994 iki 1998 metų „Ford“ pardavė 95 587 automobilius.

Opel GT
Automobiliai, kurie būna sukurti Jungtinėse Valstijose ne visuomet įtinka senojo žemyno gyventojams, ypač jeigu tai būna sportiškas automobilis. JAV gamintojai net ir turėdami milžiniškus resursus savo jėgomis negali sukurti pilnavertiško sportiško automobilio, nebent į jų kūrimo procesą įtraukiami kolegos iš Europos.
2007 metais debiutavęs „Opel GT“ galėtų būti kone idealiu pavyzdžiu kaip nereikia daryti. Jeigu prieš tai sportiško automobilio vietą užėmęs „Opel Speedster“ turėjo giminystės ryšių su „Lotus Elise“, tai „Opel GT“ buvo nuviliantis „Pontiac Solstice“ ir „Saturn Sky“ brolis.

Bent jau Europoje, pati didžiausia „Opel GT“ problema buvo kaina. Anuomet „Opel GT“ kainavo praktiškai tiek pat kaip ir „BMW Z4“ arba „Nissan 350Z“, kurie, beje, visomis įmanomomis prasmėmis buvo geresni automobiliai. Tiek naudojimui kasdienai, tiek smagiems pasivažinėjimams.
Pernelyg didelė kaina, atsainus požiūris siekiant sukurti visapusiškai pilnavertį sportišką rodsterį turėjo didžiulės įtakos automobilio paklausai Europoje.
Per ketverius prekybos metus „Opel“ pardavė vos 7500 šio rodsterio vienetų.

Pontiac Aztek
Jeigu kiekvienais metais rengtume „Baisiausio automobilio“ rinkimus, net neabejojame, jog jame kiekvienais metais laimėtų štai šis „Pontiac“ kūrinys, kuris net ir dabar atrodo prasčiau negu vos pastovinti medinė pašiūrė.
Automobilis buvo sukurtas siekiant išnaudoti augančią SUV tipo automobilių bangą Jungtinėse Valstijose. Toks sprendimas atrodo logiškas ir pagrįstas, o ir techninė bazė neatrodė tokia baisi kaip „Pontiac Aztek“ eksterjeras.

„General Motors“ automobilio koncepcijos pristatymo metu 1999 teigė, jog „Aztek“ buvo sukurtas atsižvelgiant į X kartos pageidavimus, kuriai tuomet bandė įtikti kone kiekvienas automobilių gamintojas. Vis dėlto, keisčiausia yra tai, jog „Pontiac Aztek“ dizainą sukūrė žmogus, kuris vėliau visam pasauliui padovanojo „C7“ kartos „Chevrolet Corvette“. Sunku tuo patikėti, ar ne?
„General Motors“ vadovai tikėjosi per vienerius metus parduoti net 75 000 šio modelio vienetų. Vėliau norai buvo sumažinti – tikėtasi parduoti bent 50 000 vienetų. Karti realybė parodė, jog norinčių įsigyti šią baisenybę nėra tiek daug. Per 8 gamybos metus „Pontiac“ pardavė 92 291 automobilį.

Renault Avantime
2001 metais pristatytas automobilis tiesiog šokiravo pasaulį savo išraiškingomis linijomis ir nebūdinga paskirtimi.
Tuo metu „Renault“ vyriausiojo dizaino pareigas ėjęs Patrickas Le Quémentas teigė, jog kompanija norėjo žengti į prabangesnių automobilių segmentą su trenksmu. O ir 2001 metais būti kitokiems reikėjo žymiai daugiau ryžto negu šiandien.

Pagrindinė šio modelio mintis buvo sujungti geriausias vienatūrio ir keturviečio kupė savybes. Taip kompanija pasiskolino „Espace” platformą ir sukūrė automobilį, kuris 2001 metais patekęs į serijinę gamybą, tiesiog užgniaužė kvapą. Nors tuo stebėtis nereikėtų, nes to „Renault" ir norėjo. Tais pačiais metais į keistuolių gretas šalia „Avantime” gretas stojo „Vel Satis”, bet apie šį modelį reikėtų kalbėti atskirai.
Per savo trumpą karjerą, „Avantime” surado 8,450 pirkėjų, o toje pačioje duobėje buvęs „Vel Satis” nuo savo giminaičio neatsiliko taip pat. Ir tai puikiai atsispindi naudotų automobilių rinkoje, kurioje surasti vertą dėmesio „Avantime” labai sunku.