Ukrainoje, Donecke, vykusiame U-20 pasaulio ledo ritulio čempionate, II divizione „A“ grupėje antri liko lietuvaičiai, kuriuos nuo pirmosios vietos galbūt skyrė tik 2 sekundės. Praleidę apmaudų įvartį iki pratęsimo pabaigos likus 2 sekundėm, lietuviai kelią į aukštesnį divizioną atvėrė šeimininkei, Ukrainos komandai.
Hockey.lt apie čempionato peripetijas kalbėjosi su rinktinės vyriausiuoju treneriu Andrejumi Jadkausku.
- Ar į čempionatą Lietuvos rinktinė išvyko pajėgiausios sudėties?
- Surinkome visus geriausius. Pirmiausia žiūrėjom kaip žaidėjai pasiruošę fiziškai, kokiame klube žaidžia, kiek kartų treniruojasi. Turėjome visus stipriausius ledo ritulininkus, prisijungė visi kviesti „legionieriai“.
- Prieš čempionatą buvo iškeltas tikslas – trečioji vieta. Ar slapta nesvajojote kilti aukščiau?
- Taip tikslas buvo toks. Tačiau aš jau spėjau įsitikinti, jog po IIHF reformos, kai buvo sumažinti divizionai, grupių lygis pakilo ir juose rungtyniauja itin lygios komandos. Tad norėjome būti treti, tačiau bijojome ir neiškristi iš grupės, nes neaišku, kaip galėjo susiklostyti čempionatas. Iki pat rungtynių su ispanais buvo neaišku, kur mes būsime, kokią vietą užimsime čempionate. Galėjome smigti žemyn. Reikia pripažinti, jog ir mūsų varžovai, ko gero, neįvertino.
- Pirmose rungtynėse su Vengrijos komanda puikiai sužaidė vartininkas Mantas Armalis. Ar jo dėka taip sėkmingai sužaidėte su vengrais (Lietuva pralaimėjo varžovams tik po baudinių serijos 1:2 - aut. past.)?
- Pirmos rungtynės yra pirmos. Mano nuomone, Vengrija turėjo būti pirma grupėje. Jie žaidė gerai, galvojo, kad mums primuš kiek norės, tačiau baigėsi pirmas kėlinys, baigėsi antras, o tų įvarčių gausos kaip nebuvo taip nebuvo. Mes irgi nemiegojom, įmušėm įvartį, jie pradėjo nervintis. O ir Mantas Armalis atrėmė kelis labai svarbius ir pavojingus smūgius – viskas susidėjo į krūvą ir mums pavyko išpešti tašką. Beje, jų komandoje rungtynėse nebuvo dviejų Švedijos lygos žaidėjų, kurie į čempionatą atvyko tik kitą dieną prieš rungtynes su Ukraina. Gal mūsų nevertino?
- Kuomet patikėjote, jog čempionate galite nuveikti daugiau nei iškeltas tikslas?
- Prieš čempionatą, čempionato metu nuolat buvo kalbama apie discipliną ir tvarką komandoje. Ji buvo ir pavyko išplėšti tašką rungtynėse su vengrais, po ko komanda patikėjo savo jėgomis, o po dvikovos su Olandijos rinktine (Lietuva nugalėjo 6:2 - aut. past.) pradėjo ir pasitikėti savimi.
- Paskutinėje dvikovoje su Ukraina, kurioje Lietuvai reikėjo pergalės bet kokia baigtimi, praleistas įvartis iki pratęsimo pabaigos likus 2 sekundėm? Kas kaltas?
- Kuriozinis įvartis, kurį retai pamatysi. Po rungtynių net varžovų treneris spausdamas ranką pažymėjo, jog tai stebuklas.
- Kaip vertintume bendrą rinktinės pasirodymą ir galimybes ateityje?
- Sužaidėm gerai. Geriau kažin ar begalima. Pritrūko tik sėkmės. Labai svarbu, jog aikštelėje ir už jos ribų buvo geležinė tvarka. Nepasisekė paskutinėse rungtynėse, tačiau tokiose varžybose reikia ir sėkmės. Be jos nelaimėsi. Čempionate pamatėme, jog lietuvaičiams dar reikia kaip reikalas pasitempti nes lenktyniaujant tarpusavyje – užsienyje rungtyniaujantys komandos legionieriai viską daro greičiau, yra techniškesni. Lietuvoje mums trūksta kokybiškų treniruočių ir reikia reikalauti iš vaikų dar daugiau. Be to, mes turėjome tikrai gerai organizuotą pasiruošimą čempionatui, komanda turėjo ekipuotę, lazdas, tad ir rezultatas matosi. Reikia padėkoti gerai padirbėjusiai ledo ritulio federacijai.
