• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nežiūrint į tai, kad mikrobangų krosnelė – beveik kiekvienos šeimos kasdienybė, taip ir nėra iki galo aišku, ar saugu naudotis šiuo, 1946 metais užpatentuotu, šeimininkių pagalbininku.

REKLAMA
REKLAMA

Yra daug gandų apie tai, kad jose pagamintas maistas kenksmingas organizmui. Dabar nesigilinsime į krosnelėse sprogstančias lėkštes, jose džiovinamus katinus nei apie, neva, karinę šio aparato kilmę, o paanalizuosime dažniausiai girdimus mitus (ar teiginius), susijusius su sveikata.

REKLAMA

Taigi, yra teigiama, kad:

Prieiti prie dirbančios mikrobangų krosnelės – pavojinga, nes mūsų organizmo ląstelės ir audiniai „jaučia“ šio aparato spinduliavimą.

Kaip pavyko sužinoti, visi buitiniai elektriniai įrengimai spinduliuoja elektromagnetinį lauką. Koks tame pavojus? Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) pranešime skelbiama, kad mikrobangų krosnelės spinduliuotė neturi neigiamo poveikio nei žmogui, nei maistui. Bet yra svarbus „bet“: širdies stimuliatoriai, įstatyti į žmogaus organizmą, gali būti jautrūs intensyviam mikrobangų srautui. Todėl PSO rekomenduoja, turintiems kardiostimuliatorius, atsisakyti ne tik tokių krosnelių, bet ir mobiliųjų telefonų.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau negalima neigti, kad veikiančios mikrobangės elektromagnetinio lauko dažnis siekia 2,45 GHz. Būtent šis dažnis yra laikomas kenksmingiausiu.

Kaip teigia gamintojai, šiandieninės mikrobangų krosnelės turi rimtą apsaugą, neleidžiančią spinduliuotei viršyti leistinos normos. Žinoma, ilgai naudojantis šia krosnele apsauga silpnėja. Priežastis – atsiranda mikro plyšeliai tarp krosnelės korpuso ir durelių užsandarintojo. Tai gali nutikti dėl purvo, patenkančio ant sandarintojo ar mechaninių pažeidimų. Gerai prižiūrėdami krosnelę, pasak gamintojų, nuo nepageidaujamo elektromagnetinio lauko poveikio būsite apsaugoti 5-6 metus, netgi jei ja nuolat naudositės. Taigi, pripažįstant faktą, kad spinduliavimas visgi yra, šį punktą tenka priskirti prie minimo aparato trūkumų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mikrobanginė krosnelė pakeičia produktų molekulinę struktūrą, todėl galima „susigadinti“ savo genus arba susirgti vėžiu.

Deja, pasaulyje šiuo klausimu išsamūs tyrimai nebuvo atlikti. Nei vienas valstybinis JAV universitetas netyrė, kaip mikrobangų krosnelėje pasikeitęs (?) maisto produktas veikia žmogaus organizmą. Yra tik lyginamojo tyrimo „Maisto gaminimas mikrobangų krosnelėje“, išvados, publikuotos 1992 m. JAV, kuriose sakoma, kad „Iš medicininės pusės, laikoma, jog molekulės paveiktos mikrobangomis ir patekusios į žmogaus organizmą, turi daug daugiau galimybių sukelti žalą nei suteikti naudos. Maistas iš mikrobangų krosnelės savo molekulėse turi mikrobangų energijos, kurios neatsiranda gaminant produktus tradiciniu būdu“.

REKLAMA

Atlikti ne didelės apimties tyrimai parodė, kad pasikeitė žmonių, vartojusių mikrobangėje pagamintus pieną ir daržoves, kraujo sudėtis: sumažėjo hemoglobino kiekis ir padidėjo cholesterolis, tuo tarpu, kai žmonių, vartojusių tą patį maistą, tik paruoštą įprastu būdu, organizmo būklė nepakito.

1989 metais šveicaras dr. Hansas Ulrichas Hertelis publikavo tyrimus, liudijančius apie tai, kad maistas, pagamintas mikrobangėje, gali kelti pavojų sveikatai, lyginant su paruoštu tradiciniais metodais. Straipsnyje, publikuotame žurnale „Franc Veber“ Nr.19, taip pat buvo sakoma, kad vartojant maisto produktus, paruoštus mikrobangų krosnelėje, galimas neigiamas poveikis kraujui.

REKLAMA

Nepaisant to, kad Šveicarijoje Hertelio bandymų rezultatai buvo slepiami ir informacija apie mikrobangų žalą slopinama, tyrimų būta ir daugiau.

Štai, pvz., dalis Rusijoje atliktų tyrimų išvadų:

*Gaminant mėsą mikrobangų krosnelėje, formuojasi kancerogenas – d Nitrosodienthanolamines.

*Kai kurios amino rūgštys, esančios pieno ir produktuose ir grūdinėse kultūrose, transformuojasi į kancerogenus. Vadinasi, pakinta pradinė maisto struktūra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

*Atitirpinat kai kuriuos užšaldytus vaisius, jų sudėtyje susiformuoja kancerogeninės medžiagos (glucoside galactoside).

*Net trumpai veikiant mikrobangomis šviežias, jau pagamintas ar užšaldytas daržoves, jose esantys alkaloidai virsta kancerogenais. Vadinasi šildymas mikrobangomis pakeičia maisto cheminę sudėtį.

*Rusijos mokslininkai pastebėjo, kad mikrobangomis ruoštas maistas netenka nuo 60 iki 90 procentų maistingųjų savybių.

REKLAMA

O kas gero? Be ekonomiškumo ir greitumo verta paminėti ir tai, kad taikant aukšto dažnio bangas, gaminamas produktas nepridega, taigi neišsiskiria kancerogeninės medžiagos, kurios susidaro sudegant riebalams ir aliejui.

Štai tiek pamąstymui, o kokia specialistų nuomonė? Ar galima valgyti tokį maistą, ar jau mesti mikrobangų krosnelę lauk?

REKLAMA

Specialisto komentaras

Pasak „Kardiolitos“ gyd. dietologės Linos Viniarskaitės, maisto gaminimas mikrobangų krosnelėje – tai vienas iš galimų terminių maisto apdorojimo būdų – lengvas, greitas ir pigus būdas ruošti maistą. Jame maistas gaminamas ar šildomas be papildomų riebalų. „O tai yra sveikas maisto ruošimo būdas“. – sako dietologė. – „Taip pat kaip virimas, gaminimas garuose, ar troškinimas. Be abejo, kiekvienas terminis maisto apdorojimo būdas sumažina maistinių medžiagų kiekį jame. Vieni daugiau, kiti mažiau. Jau pagaminto maisto pašildymas dar labiau sumažina patiekalo maistingumą, todėl svarbu pasirinkti kuo tinkamesnį būdą. Šildant maistą mikrobangų krosnelėje – maistas termiškai veikiamas trumpai, taip pat nenaudojama papildomai nei vandens nei riebalų – o tai yra gerai, nes tai sumažina tokių medžiagų, kaip vitaminų, mikroelementų, antioksidantų netekimą (skirtingai negu virimas ar kepimas riebaluose)“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau mitybos specialistė primena, jog maisto šildyti nereikėtų daugiau nei vieną kartą ir mikrobangų krosnelės neturėtų būti kasdieninio naudojimo ir pirmo pasirinkimo buitinė technika.

O taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kaip turėtų būti gaminamas ar šildomas maistas šioje krosnelėje. Svarbu, kad šildomas maistas nebūtų įdėtas į plastikinį maišelį ar indą (kad pavojingos sveikatai plastiko medžiagos nepatektų į jūsų šildomą maistą) arba įvyniotas į foliją (metalas atspindi šias bangas ir maistas nesušils). Reikėtų laikytis instrukcijoje nurodytų naudojimosi šia krosnele taisyklių. Svarbi ir pačios krosnelės techninė būklė.

REKLAMA

O kaip dėl sveikatos? „Yra įvairių nuomonių apie jos įtaką maisto produktams ir sveikatai“. – sako Lina Viniarskaitė. – „Tačiau teigti, jog jis yra vienareikšmiškai pavojingesnis nei kiti gaminimo būdai – tvirtų įrodymų nėra“. Ji pateikia pavyzdį: Cornell Universiteto mokslininkai, atlikę studiją paskelbė, jog mikrobangų krosnelėje gamintoje rūkytoje šoninėje susidaro mažiau sveikatai pavojingų medžiagų negu gamintoje (keptoje keptuvėje) tradiciniu būdu.

Dietologės nuomone, sveikiau ir skaniau yra suvalgyti šiltus (kad ir mikrobangėje pašildytus) pietus, negu visą dieną kramsnoti, tai kas papuola po ranka. „Tačiau, be abejo, sveikiausias ir skaniausias yra šviežias, ką tik pagamintas maistas“. – patikino ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų