• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kalėdų sezonas jau pasibaigė, bet Vilniaus baleto trupės spektaklis “Spragtukas” vis dar masina žiūrovus ir trečiadienį (01.29) buvo šokamas pilnai žiūrovų salei. Šį kartą šiame Piotro Čaikovskio balete nebuvo debiutų, nežiūrėjo jo jokie svečiai iš Rusijos ar Europos - taigi matėme įprastą sezono vidurio spektaklį, kuris geriausiai atspindi dabartinį Vilniaus baleto trupės lygį.

REKLAMA
REKLAMA

Spektaklį, kurį prieš keletą metų pastatė rusų choreografas Andrejus Melanjinas, teko matyti senokai, todėl gal tik pasirodė, kad sutikti Kalėdų į Štalbaumų namus susirinko šiek tiek mažiau svečių - bent jau anksčiau vaikų šokiai atrodė masiškesni. Pirmą kartą ponios Štalbaum vaidmenyje teko matyti Deimantę Kupstaitę, kuri šoko ir vaidino grakščiai, o šalia gyvo ir nuolat artistiškai improvizuojančio pono Štalbaumo - Valdemaro Chlebinsko atrodė elegantiška ir kukli biurgeriškos šeimos vertybių sergėtoja.

REKLAMA

Pirmajame veiksme daug grupinių šokių bei mizansceniškos vaidybos šurmulio, kurio fone iš pradžių sunkoka išskirti pagrindinę baleto veikėją - Mari, kurią šį sezoną kol kas be pamainos šoka Olga Konošenko - šiemetinė “Švyturio” ir baleto trupės viltis. Jos išskirtinumą choreografas iš pradžių pabrėžia gana buitiškais ir naiviais nesutarimais su broliu Fricu, kurie kyla dėl riešutus gliaudančio Spragtuko. Gerą Mari širdį ir jos svajonių pasaulį ryškiau perteikia epizodas su atgijusiu Spragtuku, kurį įtaigiai šoko Laima Petersonaitė, suteikianti savo personažui ir komiškų, ir melancholiškų bruožų.

REKLAMA
REKLAMA

Kalėdų nakties burtai, taip įtaigiai ir šiurpulingai perteikti P. Čaikovskio partitūroje, spektaklyje apčiuopti visai neblogai, nors žaislų ir pelių šokiai pasirodė kiek chaotiški. Iki šiol Spragtuko-Kovotojo vaidmenyje nematytas Aurimas Paulauskas šoko tiksliai, lengvai; jis nesunkiai priveikė Pelių Karalių - Aleksandrą Molodovą, o mūšiui pasibaigus gana iliuziškai virto Nerijaus Juškos Princu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Po dūmuose bei grėsmingose garsų kanonadose paskendusio mūšio tikra atgaiva pasirodė puikusis Snaigių valsas; iš pradžių vėl pasirodė, kad snaigių būrys kiek aptirpęs, tačiau į veiksmo pabaigą jų susirinko daugiau ir finalinėje scenoje visos jos grakščiai mojo į Saldainių šalį nesaugiai trūkčiojančiu oro balionu išvykstantiems Mari ir Princui - tiksliau, juos trumpam pakeitusiems kaskadininkams.

REKLAMA

Antrojoje spektaklio dalyje Princas per kelias minutes negrįžtamai sudoroja Pelių Karalių ir suteikia logišką galimybę linksmintis ir džiūgauti - taigi žiūrovams dovanoja išraiškingų choreografinių epizodų pynę. Ispanų šokį su būdinga aistra ir temperamentu atliko Kristina Kanišauskaitė ir Raimundas Maskaliūnas, gerą įspūdį paliko plastiška, gražių linijų Žavinta Čičelytė, kartu su Romualdu Rinkevičiumi išryškinusi elegantiškus egzotiško Rytiečių šokio siluetus. Stilingai ir darniai Kinų šokį su vėduoklėmis sušoko Rūta Kudžmaitė ir Ingrida Cvietkovaitė, azartiškai ir gyvai Rusų šokį su charakteringais šuoliais ir “prisadkomis” sutrypė Igoris Zaripovas bei Jaunius Kasperavičius.

REKLAMA

P. Čaikovskio “Piemenėlių šokį” A. Melanjinas pastatė kaip Arlekino ir Kolombinos duetą, kurį tiksliai šoko Miki Hamanaka ir Valerijus Fadejevas.

Pavyko ir grakštusis Mari bei Princo Pas de Deux, kuriame tiek Olga Konošenko, tiek Nerijus Juška visiškai pateisino metų pabaigoje gautus “Švyturio” apdovanojimus. Adagio šokėjai visiškai atskleidė įdomius choreografo sumanymus, šoko sklandžiai ir muzikaliai - tik gal kiek ilgokai užtruko reveransuose. Šiek tiek sublogusi O. Konošenko leido M. Juškos Princui pademonstruoti vyrišką galią - jis nesunkiai ją mėtė į orą ir iš scenos išnešė iškėlęs ant vienos rankos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Labai gerai O. Konošenko atliko variaciją - žavėjo grakščiais, trapiais šuoliukais bei lengvais šuoliais, gana išraiškingomis pozų linijomis bei judesių kantilena. Keliolika kodos fouette balerina suko stabiliai, o šį išbandymą baigė tvarkingai ir gražiai. Solo epizode N. Juška džiugino plačiais, tiksliais ir energingais šuoliais bei gestų elegancija.

REKLAMA

Ne visai skoningi pasirodė baigiamieji spektaklio valsai su žibintais ir žvaigždėmis. Apšvietimas iš pritemdytos scenos ypač “išplėšė” visas baltas kostiumų detales, kordebaleto šokėjų sukneles, puantus su sukryžmintomis detalėmis ir plačiau besišypsančiųjų dantis - todėl šis epizodas pasirodė ne visai skoningas.

H. Š.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų