• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žaidimo taisyklės didžiosiose vertybinių popierių biržose tampa pernelyg sudėtingos smulkiesiems investuotojams. Tiesa, šios tendencijos iki Baltijos šalių regiono dar neatėjo. Finansų rinkos, kuriose milisekundžių tikslumu prekiauja kompiuteriai remdamiesi sudėtingais algoritmais, užsakymą pirkti ar parduoti galima pateikti 100 skirtingų būdų, smulkiajam investuotojui gali pasirodyti per sudėtingos. Bent jau taip mano Amy Butte, buvusi biržos NYSE finansų vadovė. „Norite sužinoti mažą paslaptį? Mūsų akcijų rinkos nebeveikia“, – savo komentarą „Bloomberg“ portale pradeda ji. Anot A. Butte, šiandien akcijų birža – nebe vieta, kur smulkieji ir profesionalūs investuotojai gali įvertinti akcijų kainą ir kur bendrovės atkeliauja pritraukti kapitalo. Jos nuomone, tai greičiau panašu į vaizdo žaidimą, kurio visas taisykles supranta tik keletas žaidėjų. Finansų rinkos tyrimų bendrovės „TABB Group“ vadovas Larry Tabbas suskaičiavo, kad visose 13 JAV akcijų biržose, neįskaitant apie 50 organizuotų vietų už biržų, kur sudaromi sandoriai (angl. dark pools), užsakymus pirkti ar parduoti galima daugiau nei 100 skirtingų būdų. Be to, užbiržinėms prekybos vietoms, jei jose suprekiautų akcijų ar kitų instrumentų skaičius neviršija 10 proc. visos rinkos, taikomi mažesni reguliavimo standartai. Todėl, kaip pastebi A. Butte, instituciniai investuotojai pasinaudoję savo įtaka dalį užsakymų perkelė į tokias prekybos vietas: „Tai sumažino sandorių mokesčius ir padidino efektyvumą tiems, kurie turėjo priėjimą. Tačiau tai buvo tik fragmentacijos pradžia.“ Buvusi NYSE finansų vadovė mano, kad viską dar labiau sujaukė sparčioji, algoritmais paremta prekyba (angl. high frequency trading). „Užsakymų vykdymo taisyklės tapo tokios sudėtingos, kad tik nedaugelis žmonių galėjo suprasti, ką kiekvienas naujas pakeitimas reiškė. Todėl šiandien biržų viduje turime šimtus mini biržų“, – pastebėjo A. Butte. „BNY ConvergEx“ tyrimų vadovas Nickas Colas daro prielaidą, kad tai lemia investuotojų pasitraukimą iš rinkos. Rugsėjį jo išplatintame komentare teigiama, kad nors indeksas S&P 500 per metus didėjo 14,3 proc., fondai, investuojantys į jo bendroves, fiksavo neigiamus rezultatus, o per metus investuotojai iš JAV akcijų investicinių fondų atsiėmė 80 mlrd. JAV dolerių. Daug paprasčiau Šios tendencijos Baltijos šalių biržoms negalioja. Kaip pastebėjo biržos „Nasdaq OMX Baltic“ vadovė Arminta Saladžienė, investuoti į vertybinius popierius Baltijos šalių biržose reikia tam tikro finansinio raštingumo, tačiau šiek tiek išprususiam investuotojui čia prekiauti nėra sudėtinga.

Žaidimo taisyklės didžiosiose vertybinių popierių biržose tampa pernelyg sudėtingos smulkiesiems investuotojams. Tiesa, šios tendencijos iki Baltijos šalių regiono dar neatėjo. Finansų rinkos, kuriose milisekundžių tikslumu prekiauja kompiuteriai remdamiesi sudėtingais algoritmais, užsakymą pirkti ar parduoti galima pateikti 100 skirtingų būdų, smulkiajam investuotojui gali pasirodyti per sudėtingos. Bent jau taip mano Amy Butte, buvusi biržos NYSE finansų vadovė. „Norite sužinoti mažą paslaptį? Mūsų akcijų rinkos nebeveikia“, – savo komentarą „Bloomberg“ portale pradeda ji. Anot A. Butte, šiandien akcijų birža – nebe vieta, kur smulkieji ir profesionalūs investuotojai gali įvertinti akcijų kainą ir kur bendrovės atkeliauja pritraukti kapitalo. Jos nuomone, tai greičiau panašu į vaizdo žaidimą, kurio visas taisykles supranta tik keletas žaidėjų. Finansų rinkos tyrimų bendrovės „TABB Group“ vadovas Larry Tabbas suskaičiavo, kad visose 13 JAV akcijų biržose, neįskaitant apie 50 organizuotų vietų už biržų, kur sudaromi sandoriai (angl. dark pools), užsakymus pirkti ar parduoti galima daugiau nei 100 skirtingų būdų. Be to, užbiržinėms prekybos vietoms, jei jose suprekiautų akcijų ar kitų instrumentų skaičius neviršija 10 proc. visos rinkos, taikomi mažesni reguliavimo standartai. Todėl, kaip pastebi A. Butte, instituciniai investuotojai pasinaudoję savo įtaka dalį užsakymų perkelė į tokias prekybos vietas: „Tai sumažino sandorių mokesčius ir padidino efektyvumą tiems, kurie turėjo priėjimą. Tačiau tai buvo tik fragmentacijos pradžia.“ Buvusi NYSE finansų vadovė mano, kad viską dar labiau sujaukė sparčioji, algoritmais paremta prekyba (angl. high frequency trading). „Užsakymų vykdymo taisyklės tapo tokios sudėtingos, kad tik nedaugelis žmonių galėjo suprasti, ką kiekvienas naujas pakeitimas reiškė. Todėl šiandien biržų viduje turime šimtus mini biržų“, – pastebėjo A. Butte. „BNY ConvergEx“ tyrimų vadovas Nickas Colas daro prielaidą, kad tai lemia investuotojų pasitraukimą iš rinkos. Rugsėjį jo išplatintame komentare teigiama, kad nors indeksas S&P 500 per metus didėjo 14,3 proc., fondai, investuojantys į jo bendroves, fiksavo neigiamus rezultatus, o per metus investuotojai iš JAV akcijų investicinių fondų atsiėmė 80 mlrd. JAV dolerių. Daug paprasčiau Šios tendencijos Baltijos šalių biržoms negalioja. Kaip pastebėjo biržos „Nasdaq OMX Baltic“ vadovė Arminta Saladžienė, investuoti į vertybinius popierius Baltijos šalių biržose reikia tam tikro finansinio raštingumo, tačiau šiek tiek išprususiam investuotojui čia prekiauti nėra sudėtinga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Yra pagrindiniai 8 pavedimų pirkti ar parduoti vertybinius popierius tipai, trys sandorių rūšys. Algoritminės prekybos čia nėra, nes ji taikoma itin likvidžioms akcijoms. Užbiržinė prekyba, kur šalys tarpusavyje susitaria dėl sąlygų ir sudaro sandorį ne biržoje, galima, tačiau vadinamųjų organizuotų „tamsios prekybos vietų“ (angl. dark pools) nėra“, – sakė ji. Panašu, kad tokia rinka išliks ir artimiausiu metu, nes, tvirtina A. Saladžienė, rinkų sudėtingumas auga su jos dydžiu. Prekyba Baltijos rinkoje vyksta toje pačioje platformoje INET kaip ir JAV, Skandinavijos šalyse. Todėl, pasak „Nasdaq OMX Baltic“ vadovės, Baltijos šalių investuotojams galima siūlyti tokią pačią finansinių priemonių, rinkos pavedimų, prekybos būdų įvairovę kaip ir didžiosiose pasaulio rinkose, tačiau kol kas tai nėra prasminga, mat rinka vis dar nedidelė, jauna, o investavimo kultūra vis dar formuojasi. „Didesnės apyvartos, daugiau rinkos dalyvių – didesnė investavimo tikslų, strategijų įvairovė. Bet prieš žengdami į naujas finansines priemones, pavyzdžiui, išvestinius vertybinius popierius, ar įdiegdami naujas prekybos formas turime užsiauginti pagrindą – likvidžią akcijų, obligacijų rinką“, – sakė ji. Smulkiųjų rinka Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas teigia, kad šiandien Baltijos šalių regionas – toks pat paprastas, kaip ir anksčiau: „Čia mažai bendrovių, kurios pritraukia investuotojų dėmesį. Likvidumas labai sumažėjęs, todėl didėja patrauklumas bendrovių, kurios moka dividendus, taip pat tų, kurios, tikėtina, per augančius veiklos rezultatus gali padidinti savo akcijų kainą. Šiandien biržoje praktiškai tėra smulkieji investuotojai.“ Anot jo, pasiekti reikiamą informaciją jiems gana lengva, o institucinius investuotojus, kurių veiksmai sukeltų dideles bangas biržoje, atbaido mažas rinkos likvidumas. M. Dubnikovas mano, kad pagal dydį Baltijos šalių rinka greičiau labiau tinkama ilgalaikiams ir smulkiesiems investuotojams. Be to, jis nepritaria, kad ir didesnės rinkos pernelyg sudėtingos smulkiesiems investuotojams: „Visą laiką rinkoje yra instrumentų, kurie nėra sudėtingi ir išreiškia aiškias tendencijas, pavyzdžiui, konkrečių bendrovių akcijos, biržoje prekiaujami investiciniai fondai. Galbūt svyravimai rinkose kiek didesni nei buvo įprasta anksčiau, tačiau kad rinkos būtų per sudėtingos – nedrįsčiau teigti.

REKLAMA

FAKTAI: Finansinis raštingumas Pagal šiemet atliktą JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) studiją investuotojai menkai suvokia fundamentalius finansų pagrindus ir turi per mažai žinių, kaip išvengti apgavysčių.

Tas pats tyrimas parodė, kad investuotojai informaciją nori gauti kuo paprastesniu būdu: jiems buvo pateikti trys panašūs pasiūlymai iš trijų įsivaizduojamų fondų. Du buvo dviejų puslapių ilgio, o vienas – keturių. Pastarasis visiems užkliuvo kaip itin sudėtingas ir sunkiai suprantamas. 2009 metais Vertybinių popierių komisijos (šiandien ji prijungta prie Lietuvos banko) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 56 proc. respondentų pripažino, jog apie investavimą žino nepakankamai. Parašas: Nors didžiųjų šalių rinkos tampa pernelyg sudėtingos smulkiesiems investuotojams, Baltijos šalims tai kol kas negresia. Reuters Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (46(108), gruodžio 10 – gruodžio 16 d.)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų