• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paskutinį sekmadienį prieš Velykas Lietuvoje įprastai švenčiamas Verbų sekmadienis. Šiais metais jis bus kitoks – vietoj įprasto apsilankymo bažnyčioje tikintieji susės prie televizoriaus ar kompiuterių ekranų pasiklausyti mišių.

Paskutinį sekmadienį prieš Velykas Lietuvoje įprastai švenčiamas Verbų sekmadienis. Šiais metais jis bus kitoks – vietoj įprasto apsilankymo bažnyčioje tikintieji susės prie televizoriaus ar kompiuterių ekranų pasiklausyti mišių.

REKLAMA

Kunigas Ričardas Doveika naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti, kas šiemet bus kitaip. Visų pirma kunigas nurodo, kad Verbų sekmadienis yra šventė kuomet minimas Kristaus įžengimas į Jeruzalę.

„Savaitę prieš Velykas yra švenčiamas Kristaus įžengimas į Jeruzalę, jo pasitikimas. Žmonių minia jam po kojomis klojo palmių šakeles, drabužius ir buvo toks Jėzaus Kristaus įėjimas į Jeruzalę. Vėliau plintant krikščionybei ir prisimenant šį įvykį, buvo švenčiama pagal krašto ir kultūros galimybes .

Yra kraštai, kur tą dieną ateinama su verbomis, yra kraštai, kur ateinama su žaliuojančiomis šakelėmis. Tai yra džiaugsmo ir vilties, artumos išraiška, kuri leidžia kiekvienam kraštui išreikšti tai pagal aplinkybes, pagal tos gamtos išteklius, kuriuos turime“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA

Tradiciškai Lietuvoje žaliosioms verboms naudojamos kadagio šakelės, o vėliau, buvo pradėtos gaminti verbos, kokių nerasite kitose kultūrose.

REKLAMA

Kristus išpildė Dievo pažadą

„Tą dieną Kristus su savo mokiniais įžengė į Jeruzalės miestą, kuriame jis buvo pasitiktas su džiaugsmu, triumfu, žmonių išėjimu į gatves, klojimu ant žemės drabužių ir palmių šakelėmis. Tas įėjimas į miestą yra esminis ir labai svarbus sekmadienio akcentas, kuriame Kristus išgyvena visą to išganymo, duoto Dievo pažado išpildymo viršūnę.

Net ir žydai, kurie tuo metu rinkosi švęsti Pashos, švęsti žydų atminties iškilmes, kuri yra jų religinė centrinė metinė šventė, skirta prisiminti išėjimą iš Egipto nelaisvės, vergystės. Dykumoje jie susiformavo, kaip tauta, kaip pažado tauta, kuri keliauja į pažado žemę, kuri ir tampa mums šventąja žemę. Tai yra Kristaus įžengimo į Jeruzalę prisiminimo šventė“, – sako R. Doveika.

REKLAMA
REKLAMA

Kunigas nurodo, kad šiuo veiksmu buvo įvykdytas dieviškas pažadas Adomui ir Ievai.

„Mes švenčiame istorinį įvykį, realų, fizišką, tikrą Kristaus įėjimą į Jeruzalę. Jis, kaip mesijas, Dievas tapęs žmogumi, įvykdo duotą dievišką pažadą Adomui ir Ievai „nemirsiu, bet gyvensiu“. Tai yra įsikūnijimo slėpinio viršūnė.

Įsikūnijimas įvyksta dėl žmogaus, kad žmogus galėtų vėl sugrįžti į tą vietą ir būseną, kuri ir yra jo vieta. Žmogaus vieta ne mirties, skausmo ar liūdesio, bet santykio su Dievu, džiaugsmo ir pilnatvės vieta. Per žydų Pashą įvyksta žmogaus išpirkimo slėpinys: kančios, mirties ir prisikėlimo įvykis“, – pasakoja jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Velykos švenčiamos po pavasario lygiadienio, pirmąjį pilnaties sekmadienį, taigi Velykos yra šventė, kuri kinta beveik mėnesio laikotarpyje.

„Visiems krikščionims tai yra mūsų išganymo, duoto Dievo pažado, pasiektos viršūnės atidengimo ir visų mūsų šventimas tos tiesos, kurios dėka mes esame krikščionys, esame tuščio kapo religijos žmonės. Tikime gyvenimu po mirties, prisikėlimu iš numirusiųjų ir tokiu būdu iki Velykų mes švenčiame gyvenimo didybės pergalę“, – nurodo R. Doveika.

REKLAMA

Namų bažnyčių svarba

R. Doveika nurodo, kad Vatikanas yra išsiuntęs nuorodas, kurios pritaikytos prie kiekvieno krašto papročių, kaip švęsti šių metų Didžiąją savaitę, kuri prasideda Verbų sekmadienį, tęsiasi Velykų tridieniu ir pasibaigia pačiomis Velykomis.

„Valstybinės televizijos dėka ir parapijos, kurios turi galimybes, kiekvieną dieną ir ypatingai Verbų sekmadienį, tridienį ir per pačias Velykas vyks tiesioginės mišių transliacijos iš bažnyčios. Bažnyčios nėra uždarytos, visos bažnyčios yra atviros ir būna uždarytos tik apeigų metu, atkreipiant dėmesį į labai svarbų ir būtiną Vyriausybės prašymą nesibūriuoti, nebūti kartu vienoje erdvėje.

REKLAMA

Todėl visos apeigos vyks tuščiose bažnyčiose, dalyvaujant tik tose parapijose dirbantiems kunigams ir visi tikintys yra kviečiami jungtis į bendrą maldą, dalyvauti savo tikėjimo gyvenime, būnant namuose ir stebint tiesiogines transliacijas. Verbų sekmadienį žmonės švęs savo namuose ar namų bažnytėlėje, nes tai yra dar viena proga tikintiems žmonėms, katalikams, būnantiems savo namuose, suprasti, kas yra namų bažnyčia, gyvoji bažnyčia“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žmonės susirinks namuose nustatytą valandą, įsijungs televizorius ar kompiuterius ir taip praleis vieną šventą valandą skirtą maldai.

„Vyskupai šiemet kviečia įsigyti verbos šakelę, ją papuošti savo namus, apeigų metu laikyti tas šakeles savo rankose ir išgiedoti reikalingas giesmes, psalmes, atlikti apeigas. Procesijos tikrai bus. Bus širdžių procesija. Verbas, kas turėsite, laikykite savo rankose.

Visos apeigos, kurios yra numatytos, jos bus švenčiamos ir atliekamos uždarytose bažnyčiose. Tai yra kitokios, kitaip, bet to paties tikėjimo išgyvenamos dienos: Kristaus įžengimas į Jeruzalę, Didžioji savaitė, Eucharistijos įsteigimas, penktadienis mums – išganymo diena, Kristaus kančios ir mirties diena, šeštadienis yra tylos diena ir Velykų rytą, 8 valandą bus skambinami varpai, nors jos bus kitoniškos, kitaip, bet įvyks namų bažnyčioje.

Tokiu būdu mes patirsime išskirtinį ir unikalų namų bažnyčios tarnystę ir ji taps tuo tiltu, kuris leis bendruomenei švęsti savo tikėjimą“, – vilties nepraranda kunigas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų