• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vida Tavorienė

Žiemkenčių netekę ūkininkai priversti brangiau mokėti už vasarojaus sėklą, o pernai uždraustais chemikalais beicuotų rapsų sėklos prisipirkusių augintojai patirs dvigubų išlaidų.

REKLAMA
REKLAMA

Žemės ūkio ekspertų vertinimu, visiškai pražuvo apie trečdalis šalyje pasėtų žieminių kviečių ir rapsų. Labai ankstyvas pavasaris skubina žemdirbius į laukus taisyti šalčių eibių. O mokslininkai perspėja, kad reikėtų palaukti iki balandžio 15–20 d., kai bus galima galutinai įvertinti, ar mažiau pažeisti pasėliai atsigavo.

REKLAMA

Didžiulės netektys

„Atsibodo du kartus sėti ir kartą kulti. Per pastaruosius penkerius metus jau trečią kartą praradome daug žiemkenčių“, – atsiduso Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas.

Augalininkystės ūkio savininkas ruošiasi spartesnei sėjai. Jis daugumą laukų buvo apsėjęs žiemkenčiais, bet nedaug jų peržiemojo. Iš rudenį pasėtų 450 ha žieminių kviečių augalininkystės ūkio savininkas atsės beveik 400 ha. O iš 420 ha žieminių rapsų liko tik apie pusė. „Rapsai atrodė daug prasčiau nei kviečiai, tačiau dabar matyti, kad jie atsigavo geriau. O kviečiai beveik visi pražuvo. Nedaug jų pasiliekame sėklai išsaugoti“, – sakė ūkininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl nenuspėjamų orų žemdirbiai negali atsipalaiduoti. Ankstesnės dvi žiemos juos džiugino, ir šiųmetinė ilgai netruko. Tačiau per kelias šaltas savaites žuvo daug pasėlių.

„2010-ųjų pavasarį teko atsėti 600 ha, 2011 m. – 170 ha, o šiemet vėl patyrėme daug nuostolių. Tačiau dejuok nedejavęs, nieko nepakeisi. Ne mūsų valioje suvaldyti gamtą, todėl ir verkšlenti dabar neverta“, – dėl pražuvusių žiemkenčių ilgai nesielvartavo panevėžietis. Maždaug ketvirtadalio žiemkenčių neteko Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas, Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas. „Anksčiau atrodė, kad dar atsigaus. Bet dabar matyti, kad augalai silpni – nieko gero iš jų nebus. Pavasaris labai ankstyvas, tad nėra ko laukti. Vėliau gali pristigti drėgmės“, – sakė anksti pavasario darbus pradėjęs ūkininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Padėtis laukuose labai skirtinga

Žemės ūkio ekspertų vertinimu, žuvo vidutiniškai apie trečdalį žieminių kviečių ir žieminių rapsų. Padėtis šalies rajonuose gana įvairi. Kai kuriuose ūkiuose teks atsėti visus pasėlius, o kai kur beveik visi žiemkenčiai sėkmingai peržiemojo po storesne sniego danga.

„Žinau, kai kurie ūkininkai neteko visų žiemkenčių. Tačiau nemažai tokių, kurių pasėliai peržiemojo. Kai kur net tame pačiame krašte pasėliai skirtingai peržiemojo. Tai nulėmė ir agrotechniniai sprendimai, ir dirvų būklė“, – sakė Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Jovarauskas.

REKLAMA

Ūkininkas didelių nuostolių išvengė. Jis nesėjo žieminių rapsų, o žieminiai kviečiai gana gerai atlaikė šalčius. „Gal tik porą nedidelių kviečių laukelių teks atsėti. O žieminių rapsų sėti jau neberizikuoju. Kai po šalčių du kartus iš eilės teko užarti, daugiau jų neauginu“, – sakė R.Jovarauskas.

Suvalkijos žemių ūkininkas Mangirdas Krunkaitis sėjos šiemet itin neskubina. „Mano žiemkenčiai gerai peržiemojo, dabar žaliuoja. Gal tik kur aukštesnėse vietose šaltis pakando, tačiau apskritai skųstis negaliu. Ryt ar poryt pradėsime sėti kviečius, o kitą savaitę, kai labiau pašils, – cukrinius runkelius“, – kalbėjo ūkininkas. Jis pabrėžė, kad pavasario sėjos nereikėtų ankstinti, verčiau paisyti mokslininkų nustatytų geriausių sėjos terminų.

REKLAMA

Sėkla pabrango

Dviguba sėja patuštins žemdirbių kišenes, o sėklos pardavėjams padidins pajamas. „Kviečių sėklos trūksta, todėl kainos išaugo. Nieko nepadarysi ir niekam nepapriekaištausi – toks rinkos dėsnis“, – samprotavo R.Majauskas.

Panevėžio rajono ūkininkas O.Pečeliūnas dairytis sėklos suskubo dar žiemą, kai užsitęsė šalčiai. „Nujaučiau, kad prireiks, ir neapsirikau. Dabar kviečių tonos kaina pakilo iki 1 500 litų, o praėjusį sezoną už toną sėklos mokėjome apie 1 200 litų. Sėklos pardavėjai naudojasi tuo, kad mums iššąla žiemkenčiai ir padidėja sėklos paklausa“, – teigė javų augintojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sėklų pardavėjams nepavyktų pasipelnyti iš Suvalkijos žemdirbių. „Mes, suvalkiečiai, visada ūkiškai tvarkomės: pasiliekame dvigubai daugiau vasarinių kviečių sėjai. Jei žiemkenčiai iššąla, pabrangusios sėklos neperkame, o sėjame savo. Na, jei žiemkenčiai gerai peržiemoja, grūdus parduodame“, – aiškino M.Krunkaitis. R.Jovarauskas nesipiktino sėklą pardavinėjančiomis bendrovėmis, kurios didina kainas, kai išauga prekės paklausa. Anot jo, juk ir ūkininkai nori kuo brangiau parduoti savo produkciją.

REKLAMA

Nesusitarė su bitininkais

Dar daugiau išlaidų patirs tie žiemkenčių netekę ūkininkai, kurie žuvusius pasėlius pakeis vasariniais rapsais. Pernai Europos Komisija nusprendė nuo 2014 m. laikinai uždrausti naudoti neonikotinoidais beicuotą rapsų sėklą. Tokie apribojimai įvesti įsiklausius į bitininkų nuogąstavimus, kad šie pesticidai labai kenkia bitėms ir kitiems apdulkintojams.

REKLAMA

Toks Europos Komisijos sprendimas nepalankus rapsų augintojams. Neonikotinoidai sudygusį rapsą apsaugo nuo vieno didžiausių kenkėjų – spragių. Jos ypač pavojingos vasariniams rapsams. Pasak ūkininkų, uždraudus naudoti šį pesticidą efektyvių alternatyvių sprendimų nebuvo pasiūlyta. Todėl žemdirbiai pernai sėjo daugiau žieminių rapsų, bet jie neatlaikė šalčių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Augintojai sandėliuose turi uždraustais chemikalais beicuotos sėklos, todėl norėtų, kad šiemet jiems būtų leista ją pasėti. Tačiau Lietuvos bitininkai nenori, kad būtų nuodijamos jų bitės. „Bandėme tartis su bitininkais, jog jie neprieštarautų tam, kad mes pasėtume sėklos likučius. Bet jie, atrodo, nusiteikę kategoriškai prieš. Juk mes neonikotinoidais beicuotos sėklos užsipirkome dar tada, kai draudimo nebuvo. Kur mums dėti tą sėklą? Jei teks išmesti, Lietuvos rapsų augintojai praras apie 2 mln. litų“, – skaičiavo su bičių augintojais susitarti bandęs Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas R.Jovarauskas.

REKLAMA

is apgailestavo, kad šalies bitininkų neįtikino ir suomių pavyzdys. Pasak ūkininko, Suomijoje rapsų augintojams šiemet leista sėti uždraustais pesticidais beicuotos sėklos likučius. „Negi mes esame turtingesni už suomius, kad mėtytume pinigus?“ – bitininkų kategoriškumu nusivylė R.Jovarauskas.

Rapsus pakeis pupomis

Vasarinių rapsų auginimas šiemet bus rizikingas. Todėl ne vienas augintojas ieško alternatyvių sprendimų. Panevėžietis O.Pečeliūnas vasarinius rapsus bandys pakeisti pupomis.

REKLAMA

„Kas pasės uždraustais pesticidais neapdorotus rapsus, gali netekti viso derliaus. Spragės puola vos bedygstančius rapsus, tad reikės tik pasėjus purkšti kitais chemikalais. Bet jei nors dieną pavėluosi ir spragių nepastebėsi, gali būti vėlu“, – pasėlių priežiūros subtilybes aiškino ūkininkas.

Anot O.Pečeliūno, auginti rapsus auginimas tapo rizikinga ir dėl jų jautrumo šalčiams, ir dėl sunkiai įveikiamų kenkėjų. „Reikia kitos kultūros sėjomainai. Šiemet rapsus pakeisime ankštinėmis kultūromis. Žirniai dėl kūlimo specifikos labiau tinka mažesniems ūkiams. Mes pabandysime auginti pupas. Už jas siūlo gana neblogą kainą. Be to, pupos, kaip ir kitos ankštinės kultūros, natūraliu būdu kaupia azotą. Jo liks dirvoje ir kitų metų pasėliui“, – didesniame plote pirmą kartą savo ūkyje sėjamų pupų privalumus vardijo ūkininkas. Tiesa, už privalumus jau dabar teko daugiau sumokėti. „Pupos, kaip ir kita sėkla, pabrango. Atrodo, kad anksčiau tona pupų kainavo apie 1 500 litų, o dabar pabrango beveik tūkstančiu litu“, – sakė javų augintojas.

REKLAMA
REKLAMA

Komentaras

Nereikia skubėti

Albinas Šiuliauskas, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius emeritas Patirtis rodo, kad kas 10–15 metų bent kartą pasitaiko toks ankstyvas pavasaris, kai sėti pradedama kovą. Ūkininkams patariu taip anksti nesėti vasarinių kviečių, kuriems nepatinka šalta žemė. Bet miežius, avižas, žirnius galima drąsiai berti į dirvą. O žiemkenčius atsėti reikėtų neskubėti, palaukti iki balandžio 15–20 d. ir tada įvertinti: palikti juos ar atsėti. Meteorologai prognozuoja, kad bent ik gegužės vidurio bus ir šilumos, ir kritulių. Tad ūkininkams nereikėtų nerimauti dėl drėgmės trūkumo. Ūkininkams jau dabar aišku, kurie žiemkenčiai visiškai iššalo. Žuvusius žieminius rapsus rekomenduočiau atsėti miežiais ar kviečiais. Svarbu, kad vietoj jų nebūtų sėjami vasariniai rapsai, nes žieminiai rapsai pernai vegetavo net 120 dienų. Tai jau būtų ne atsėjimas, o atsėliavimas. Dėl to sumažėtų derlius.

Pagal žiemos pabaigoje įvairiuose šalies kraštuose įvertintų pasėlių būklę galima būtų teigti, kad šalčiai pražudė 25–35 proc. rapsų, 15–25 proc. kviečių, 10–15 proc. kvietrugių ir 5–10 proc. rugių. Žiemkenčių atsparumas priklauso nuo pasirinktos veislės ir drėgmės kiekio dirvožemyje. Labai svarbu, kokia sėkla sėjama. Sovietiniais metais gaudavome ir elitinės, ir pirmos generacijos sėklos. O dabar ūkininkai geriausiu atveju sėja antros reprodukcijos sėklą, kuri išlaiko visas veislės savybes. O neretai sėjama ir trečios, ketvirtos ar net penktos reprodukcijos sėklą. Tokių sėklų genetinės savybės ir gyvybinės galios yra silpnesnės. Jas patarčiau apdoroti ne tik beicu, bet ir atitinkamais biostimuliatoriais.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų